Chapter

 1 I      |   susiliedavo su ežero murmėjimu į vieną svaiginantį gaudesį, kuris
 2 I      |         gundančiais žvilgsniais ne vieną jaunikį buvo išvedusi iš
 3 I      |          iš proto ir ketino dar ne vieną išvesti. Tai buvo tikra
 4 II     |  nepatenkinta ir pikta kaip širšė, vieną rytą auštant sugrįžusi visa
 5 II     |           pasakyti neleido. Tiktai vieną dieną, kai jai pritrūko
 6 III    |            tokį atsakymą, o paskui vieną kartą ėmė ir išgirdo, kad
 7 III    |           galas artėjo, bet ką čia viena Uršulė galėjo padaryti?~
 8 V      |    skerdžių Anuprą Visgirdą, kuris viena akimi neprimatė ir viena
 9 V      |           viena akimi neprimatė ir viena ausimi neprigirdėjo, o pats
10 V      |          merginos nuotakos pradėjo viena kitą tokiu mandru jaunikiu
11 V      |       varpinės ir nuėjo kvatodama. Viena kita mergina, sprukdamos
12 VI     |           Ko tu nori? Argi mudu po viena pastoge gyvename? Aš - malūne,
13 VI     |                   Kaip dabar aš jį vieną paliksiu? Palauksiu, gal
14 VII    |            niurnančia davatka. Tik vieną pavasarį, kai papūtė švelnus
15 VII    |       nusiskandinti Udruvės ežere. Viena aišku buvo, kad toliau jis
16 VIII   |         tinka pasirodyti, ir nuėjo vieną pavakarę Baltaragio aplankyti.
17 VIII   |         visi žmonės, bet tiktai su viena skylute nosyje.~    - Tai
18 IX     |            smagiai nusišnypšti pro vieną šnirpšlę per sieksnį. Dėl
19 IX     |            jaunikiais važiuosi pas vieną nuotaką? - nusijuokė Juodvalkis. -
20 IX     | nusišnypštė Jurgutis dar kartą pro vieną šnirpšlę per sieksnį ir
21 IX     |          Jurgutis šnirpštelėjo pro vieną šnervę per sieksnį, pro
22 IX     |       šeimininkė. Negalėjo tvertis viena ta mintimi. Primaniusi -
23 IX     |        Jurgutis ir nusišnypštė pro vieną šnirpšlę per sieksnį, nes
24 X      |  apsamanojusi gimtinės sodyba.~    Vieną akimirką suspaudė Marcelės
25 X      |         bet Marcelė ištrūkusi pati viena užbėgo kvatodama.~    Susitiko
26 XI     |           laimė. Praėjo metai kaip viena diena, o jis vis dar neatsipeikėjo
27 XI     |           ant malūno sparnų.~    O vieną kartą - tai buvo po metų
28 XIV    |            vėjai baigė jį kedenti. Viena Uršulė viskuo rūpinosi.
29 XV     |        retkarčiais nusišnypšiu pro vieną nosies skylutę per sieksnį.~    -
30 XV     |        šnirpščiojo per sieksnį pro vieną ir kitą šnirpšlę, tai nieko
31 XVI    |        velniui metai - kaip žmogui viena diena, - kai staiga jam
32 XVI    |            apie malūną bėgiodamas. Vieną kartą. neiškentęs pažiūrėjo
33 XVI    |        patiks, ir išvažiuosi, mane vieną palikusi.~    - Niekados, -
34 XVI    |         jam vos akių neišdraskė ir vieną ragą išsuko. O jeigu ne
35 XVII   |         smagiai nusišnirpšdavo per vieną šnirpšlę, o kalvis nusišluostydavo
36 XVII   |           suirzęs, šnirpščiojo pro vieną, pro kitą nosies skylutę
37 XVIII  | nesulaukdamas pats vienas apsiėjo: viena ranka dumples pūtė, o kita -
38 XIX    |       liautųsi kvailiojęs.~    Tai vieną pavakarę, išsipiovęs gerą
39 XIX    |          tarė:~    - Ne, to nebus. Vieną gavai - suvedžiojai, antros -
40 XX     |       Nesidairyk atgal. Dar tiktai vieną tiltelį pravažiavome, o
41 XXI    |           su didele ruda barzda ir viena koja, trumpesne už kitą.~   
42 XXI    |   atsilygindami sutrumpinę kartais vieną koją, kartais kitą, tiktai
43 XXI    |      arkliavagiui ir teko būti čia viena, čia kita koja raišam, jog
44 XXI    |      turėjo ir praūžė, liko tiktai viena pakelės karčema, kurią jis
45 XXI    |         reikiant į Pinčuką, tiktai viena akim dėbtelėjo ir nusisuko.
46 XXI    |    purvinas, kelnės - sudraskytos, viena koja į klumpę įsistojęs,
47 XXI    |            juos menkai vertino: už vieną grašį galima buvo nupirkti
48 XXI    |        šūktelėjo: - Atnešk man dar vieną bonką.~    - Gausi, nesitrankyk, -
49 XXIII  |          rankomis ir išgėrė dar po vieną alaus ąsotį. Bet matydami,
50 XXIV   |        pagalvojo Girdvainis ir dar vieną dešimtrublę ant stalo padėjo.~   
51 XXIV   |            to raganiaus, kuris čia vieną davatką norėjo už velnio
52 XXIV   |   žvengimas pasigirsta.~    Bėgo į vieną pusę, į kitą, ir vis priešingoje
53 XXV    |          viską žinojo, kodėl Jurga viena grįžo namo. Sužvengus arkliams
54 XXV    |           žinojo ir suprato tiktai viena Uršulė. Bet ji, tarsi iš
55 XXV    |       sėdynės, nei gardžių, tiktai viena dugninė tarp ratų išlikusi.
56 XXVI   |         prigrasindamas. - Jei bent vieną žodį kam prasitarsi, ką
57 XXVII  |            neveikė, tiktai galvojo vieną ir tą patį, kaip išpirkti
58 XXIX   |     neabejodamas Anupras. - Tik tu viena gali čia padėti, ir niekas
59 XXIX   |           eilė, mergele. Tiktai tu viena gali išsklaidyti tuos monus
60 XXIX   |          čia galėjo padaryti, kada viena žliumbė seklyčioje, apsikniaubusi
61 XXXI   |       Anupras Visgirda, kuris nors viena akim neprimatė ir viena
62 XXXI   |            viena akim neprimatė ir viena ausim neprigirdėjo, bet
63 XXXII  |       kitais pavasariais. Sudundės vieną kitą kartą ir nutyla lyg
64 XXXII  |          paežerę ir klajodavo pati viena pakrantėmis.~    Udruvės
65 XXXII  |        pasiilgimas ir atsisakymas, vieną mirksnį - vienas, kitą mirksnį -
66 XXXII  |           kai buvo atėjęs Anupras, vieną mirksnį būtų bėgusi ištiestomis
67 XXXII  |      atsakymas Anuprui buvo tiktai viena iš kylančių ir nusileidžiančių
68 XXXIV  |         vyrai šį kartą pasitenkins vieną ar kitą koją išsukę, susirūpino
69 XXXIV  |            kabojo dvi arklio odos, viena subliuškusi, kita išsipūtusi.
70 XXXV   |          čia pat pribūk!~    Šaukė vieną kartą - nieko, šaukė antrą
71 XXXVI  |   arkliavagį. Tegu jis ir nujodavo vieną kitą arklį, o dabar - dingsta
72 XXXVI  |           išlupę kailį, sutrumpinę vieną ar kitą koją ir paleidę,
73 XXXVIII|          nebuvo matęs. O dabar jis vieną ir kitą gerai pažįsta ir
74 XXXIX  |            kaip tik penktadienis - viena davatkėlė, vardu Leokadija,
75 XXXIX  |          Puolė visos davatkos kaip viena vargšę Uršulę, parmušė ant
76 XXXIX  |          ir jų apkerėti. O kaipgi, viena atrado galvūgalyje kažkokių
77 XXXIX  |          Tada visas būrys davatkų, viena kitą perrėkdamos, o du vyrai,
78 XXXIX  |      prakeiktos velnio nuotakos. O viena davatkėlė, vardu Elžbieta,
79 XXXIX  |         net savo akimis matė, kaip vieną pavakarę Uršulė, apsižergusi
80 XL     |           tą patį daryti. Pagaliau vieną rytą atradusi šikšnosparnį
81 XL     |         stogo ties kaminu.~    Dar vieną baisų nusidėjimą papildžiusi
82 XL     |            įstatymo. Tai pakūtavok viena, žmonių atstumta ir nuo
83 XLI    |       pavadžiais pavadelėta, kurių vieną galą laikė špitolninkas
84 XLI    |       jeigu gali! Ir dairosi čia į vieną tiltelio galą, čia į kitą.~    -
85 XLII   |        atsakė tas, stabteldamas ir viena kulnim žemės nesiekdamas.-
86 XLII   |     parsinešęs, bet jos galybe tik vieną kartą galėjo pasinaudoti,
87 XLIII  |         Girdvainis, nors ir klausė viena ausim Šešelgos kalbos, bet
88 XLIV   |       nesiilgi, tai ką jis padarys viena savo pasiilgusia širdimi?~   
89 XLVII  |        nukritę sparnai, atrado dar vieną suanglėjusį lavoną, kurio