Chapter

 1 I      |             kartais visas nušvisdamas tarsi nepaprastos laimės apšviestas,
 2 II     |           tikrai nieko neatsimenanti, tarsi kvaitulys koks būtų užėjęs
 3 II     |           šypsodamas, bet Uršulei jis tarsi buvęs nebuvęs. Tiktai išeidama
 4 IV     |            amžinai pražūsi.~    Jurga tarsi nusigando, tarsi suprato,
 5 IV     |                Jurga tarsi nusigando, tarsi suprato, nustojo kvatojusi,
 6 V      |             su tais savo obuolmušiais tarsi ištaršyti norėjo į visus
 7 VI     |               šniokštimas. Tas ūžimas tarsi užkerėjo Baltaragį. Kiek
 8 VI     |         reikalais nė kiek nesirūpino, tarsi jų visai nebūtų. Jam tik
 9 VI     |          persiplėšti.~    Baltaragis, tarsi nustebęs ir nieko nesuprasdamas,
10 VI     |               prasimanyti. Baltaragis tarsi visai nenugirsdavo tokių
11 VII    |                nuo ežero prie malūno, tarsi norėdamas nusiskandinti
12 VIII   |            žemės paviršius supdavosi, tarsi pieva plauktų ant vandens.
13 XI     |            atsakė išbalusi Marcelė. - Tarsi širdyje džiaugsmo gysla
14 XI     |          dienos dingo jos linksmumas. Tarsi iš tikrųjų būtų jos širdyje
15 XII    |              krūptelėjo Baltaragis ir tarsi pabudo iš savo sielvarto.
16 XII    |            kūdikis vis garsiau klykė, tarsi šaukdamas motiną ir neprisišaukdamas,
17 XII    |              iškilę į padangę sparnai tarsi kalbėjosi su mirgančiomis
18 XIII   |              lopšį.~    O Baltaragis, tarsi viską užmiršęs, tylus ir
19 XIII   |        kūdikio juokas priminė motiną, tarsi Marcelė būtų palikusi savo
20 XIII   |               lopšyje kūdikis nurimo, tarsi pajutęs, kad ne motina prie
21 XIV    |            dar niekada savo gyvenime. Tarsi didžiausias akmuo būtų nusiritęs
22 XIV    |          daryti? - sukruto velniukas, tarsi naktį būtų buvęs visai nenukamuotas.~    -
23 XVII   |          Pūsdamas dumples, jausdavo - tarsi ne žaizdras liepsnotų, o
24 XVIII  |              suirusius ratus, - ratai tarsi ne sulūžę, bet išplėšti
25 XVIII  |              O piršliai su jaunikiais tarsi susitarę vienas po kito
26 XX     |            vis labiau susirūpindamas, tarsi į tolimą ir pavojingą žygį
27 XX     |            ratais suunkštė ir sucypė, tarsi būtų kas suvažinėtas, arkliai
28 XXIII  |          arklius kiek įkabina. O tie, tarsi tiktai laukę ženklo, pakilo
29 XXIII  |              Toks sunkus miegas užėjo tarsi prieš mirtį.~    - Kelkis, -
30 XXIV   |        nustebo: visiškai buvo sveiki, tarsi vakar būtų nesugriovęs.~   
31 XXV    |        pajuokauti, ji nieko neatsakė, tarsi būtų negirdėjusi.~    Tiktai
32 XXV    |          tiktai viena Uršulė. Bet ji, tarsi iš Jurgos išdidumu užsikrėtusi,
33 XXV    |            žiūriu - aukštai padangėje tarsi didelis vanagas didelę vištą
34 XXVI   |               nieko apie jį nežinojo, tarsi jis būtų vandenyje dingęs.
35 XXVII  |              šiurpu ir nyku pasidarė, tarsi jie būtų užsakę neišvengiamą
36 XXVII  |          nuotaką nė karto neužsiminė, tarsi būtų ją visai užmiršęs.~    -
37 XXVIII |              išbėgo jis iš bažnyčios, tarsi žemė būtų užsidegusi po
38 XXVIII |               namus visiškai užmiršo, tarsi jų būtų ir neturėjęs, -
39 XXVIII |        tekinas pasileido bėgti keliu, tarsi kažką vydamasis.~    Ak,
40 XXIX   |            nerimavo, daužės, spurdėjo tarsi paukštė rankoje. Su baime
41 XXIX   |             ateiti, bet atėjęs delsė, tarsi apgalvodamas savo žygį ir
42 XXIX   |           atidžiai pažiūrėjo į Jurgą, tarsi ja nepasitikėdamas ar dėl
43 XXIX   |         nusigandęs ir akis panarinęs, tarsi užkluptas nusikaltimo vietoje.~    -
44 XXIX   |            susiėmęs už galvos, suriko tarsi iš nepakeliamo skausmo.
45 XXX    |             pasižiūri - tuščia sauja, tarsi šešėlį būtų griebęs.~    -
46 XXXI   |         Raupys, o pro kampą praskrido tarsi šikšnosparnis ar pelėdos
47 XXXII  |             vienas su kitu susitikti, tarsi bijodami prakalbėti ir paliesti
48 XXXII  |          slėgė kažkoks beviltiškumas, tarsi pasaulio galas artėtų. Tai
49 XXXII  |               gijos, sprūdo šaudyklė, tarsi iš atgrubusių rankų, ir
50 XXXII  |        pritrūko jėgų ir taip pavargo, tarsi būtų atlikusi didžiausius
51 XXXII  | įsiklausydamas.~    Pelėda vėl suūkė, tarsi raudodama, tarsi kvatodama,
52 XXXII  |               suūkė, tarsi raudodama, tarsi kvatodama, kad nežinia buvo,
53 XXXII  |              nesavu balsu. Ji pajuto, tarsi būtų prisilietusios ją kažkieno
54 XXXII  |       pakuždomis paslaptingai pasakė, tarsi bijodama, kad kas neišgirstų.~    -
55 XXXIII |            nebuvo lankęsis. O ir tas, tarsi jo laukdamas, sėdėjo ant
56 XXXV   |               su botkočiu, sustodavo, tarsi norėdama paklausti, ko tu
57 XXXVI  |              rytą atrasdavo tvartuose tarsi pasmaugtus. Ir t.ai vis
58 XXXVI  |           stoniniai, išvažiuojamieji, tarsi pražuvę Girdvainio obuolmušiai
59 XXXVI  |           arkliavagio Raupio šešėlis; tarsi jis nujodavęs ant arklio,
60 XXXVI  |          užpirkti mišių už arkliavagį tarsi už kokį giminę? Kažkaip
61 XXXVII |               gyvenimą, ir pasipurtė, tarsi juo atsikratydamas. Kas
62 XXXVII |               Staiga jam prisisapnavo tarsi perkūnas trenkęs į malūną,
63 XXXVIII|       rožančiumi mosuoti Pinčuko link tarsi nuo įkyrios musės.~    Pinčukas
64 XXXIX  |             krosnies ir staiga dingo, tarsi pro kaminą išskrido. Jai
65 XL     |             nė užsiminti nenorėdavęs, tarsi jam visa tai nė galvon neateitų.~   
66 XLI    |      sūkuriuodamas plaukia, o Uršulės tarsi ir nebuvę.~    - Ką judu
67 XLIII  |           stovėjo Baltaragio malūnas, tarsi rankas iškėlęs, Atrodė,
68 XLIII  |          garsas sklido iš visų kampų, tarsi visa karčema būtų kažkokio
69 XLIII  |        žvilgtelėjo į karčemninką ir - tarsi jam, tarsi ne jam - tarė:~    -
70 XLIII  |           karčemninką ir - tarsi jam, tarsi ne jam - tarė:~    - Duok
71 XLIV   |              širdimi veržėsi prie jų, tarsi širdyje ir būtų visas išsigelbėjimas.~   
72 XLV    |           atgal į lovą, Jurga nurimo, tarsi užmiršo savo ketinimą eiti
73 XLV    |                tuojau pašoko iš lovos tarsi nesirgusi, buvo nepaprastai
74 XLV    |            neužsiminė apie Girdvainį, tarsi būtų nei jo pažinusi, nei
75 XLV    |       staltiese ir, žiūrėdama į tėvą, tarsi prisimeilindama, tarsi atsiprašydama,
76 XLV    |                tarsi prisimeilindama, tarsi atsiprašydama, pasakė:~    -
77 XLV    |               mažiau džiaugėsi tėvas, tarsi būtų prasidėjęs naujas šviesus
78 XLV    |               Jurgą ramiai miegančią, tarsi po didelių vargų ir sunkių
79 XLV    |          Prisisapnavo jai Girdvainis, tarsi jis būtų važiavęs pas ją
80 XLV    |               ištiesė rankas ir krito tarsi mylimojo glėbin į šniokščiančius
81 XLV    |                   O Jurga vaizdavosi, tarsi važiuotų į savo vestuves.
82 XLV    |       Girdvainio nuotaką.~    O audra tarsi džiūgaudama vis labiau šėlo.~
83 XLVI   |          nebuvo. Pro šalį šmėkštelėjo tarsi nusigandęs Jurgutis, bet
84 XLVI   |      nesujudėdamas ir taip nusiminęs, tarsi žemėn įsmukęs. Dabar jis
85 XLVI   |             skausmo visas sustingo ir tarsi suakmenėjo.~    Tada nuo
86 XLVI   |              griaustinį jam pasirodė, tarsi Girdvainis iš ežero būtų
87 XLVII  |           kelių į žemę įsmukusį, visą tarsi suanglėjusį, tarsi suakmenėjusį,
88 XLVII  |               visą tarsi suanglėjusį, tarsi suakmenėjusį, visai nepanašų
89 XLVIII |                kitą kartą man atrodo, tarsi ne Baltaragis, o aš pats