Chapter

 1 I     |        negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią
 2 II    |         nerimaudama. Argi čia būtų pagaliau jos atvažiavęs karalaitis?~   
 3 II    |   traukdamas paskui ir Uršulę.~    Pagaliau Uršulė, grimzdama į liekną,
 4 II    |     garbino, kad vargšas velniukas pagaliau neišturėjo, nusikeikė ir
 5 III   |              bet vis neprisirengė, pagaliau paseno ir pats kaip boba
 6 III   |            bijojo kleboną žadinti. Pagaliau knarkdamas klebonas iš to
 7 IV    |    suprasti, kam tie nauji burtai. Pagaliau suprato ir pati sau per
 8 IV    |          dukterį pagriebs.~    Bet pagaliau pradėjo Uršulę sąžinė graužti.
 9 IV    |    mirštamą nuodėmę, ar neišpirko. Pagaliau nusiramino, kad su kaupu
10 VI    |  Baltaragis neprarado vilties, kad pagaliau ir senmergės piktumui bei
11 VIII  |                Tada nebesikęsdamas pagaliau atsikėlė iš savo apsamanojusio
12 IX    |       Baltaragis prašė, kad žmogus pagaliau nusileido.~    - Jei taip
13 IX    |            mane ant malūno sparnų. Pagaliau ir tėvai nusileido.~    -
14 IX    |          nukelti ir numaldyti. Bet pagaliau pati Uršulė susiprato, išgirdusi
15 X     |            netrukdys ja džiaugtis. Pagaliau vestuvininkai išsiskirstė,
16 XI    |          slenkančių žiemos sutemų. Pagaliau trobos lange sumirgėjo žiburėlis,
17 XII   |            sunkiai galvodamas.~    Pagaliau kūdikis aprimo, lyg pajutęs
18 XII   |      atilsį, tesilsi ramybėje.~    Pagaliau, atplėšęs prievarta Baltaragį
19 XII   |          čia bičiuliui padėti.~    Pagaliau bobutė, apsigaubusi išeigine
20 XII   |   susirūpinimas. Slėgė sunki tyla. Pagaliau neiškentė kalvis ir pasipurtė.
21 XIII  |            į malūną, galvojo, kaip pagaliau Uršule nusikratyti, nes
22 XIII  |       tiktai laiku susiprasti.~    Pagaliau tą išeitį Baltaragis surado
23 XIV   |        mato, nors už paties velnio pagaliau, nes, su tokiu kelmu gyvendama,
24 XVI   |          dėkingas Baltaragiui.~    Pagaliau Pinčukas taip priprato prie
25 XVI   |      pasuks ir sustoja susimąstęs. Pagaliau Baltaragiui pritrūko kantrybės,
26 XVII  |        apie Baltaragio malūną,~    Pagaliau kalvis, pritrūkęs kantrybės,
27 XVIII |    pamatytų, kas ten dindi.~    Ir pagaliau pamatė. Nuo Gaidžgalės karčemos
28 XVIII |     malūnas, o čia tokia gaišatis. Pagaliau suprato, kodėl Pinčukas
29 XVIII |         nors ir kvailas, bet dėlto pagaliau suvokė, kad buvo apgautas,
30 XVIII |       pelkių velniui Pinčukui.~    Pagaliau ir Baltaragis įsitikino,
31 XVIII |       gandų ir paskalų sklido, kad pagaliau niekas nebedrįso važiuoti
32 XIX   |                            XIX~    Pagaliau Baltaragis, nepakęsdamas
33 XIX   |           laikas nuo laiko šūkavo. Pagaliau visai pritrūko kantrybės.~    -
34 XIX   |         kerštą, bet apie tai, kaip pagaliau atsikratyti Pinčuku, kuris
35 XX    |           savo piršliu Anupru.~    Pagaliau atėjo ta laiminga valanda.
36 XX    |     peržegnojo.~    - Sėsk, - tarė pagaliau. - Su pono dievo pagalba
37 XX    |         tas uždusęs kriokimas.~    Pagaliau arkliai patys sustojo ir
38 XX    |    atvažiavome su dievo pagalba, - pagaliau tarė Anupras ir ėmė dairytis,
39 XX    |          dairytis, ar nepamatys ko pagaliau.~    Išgirdęs dievą minint,
40 XX    |    seklyčios langų atitraukti, kur pagaliau sumirgėjo kaip vakarinė
41 XXII  |          ir žodžio negali ištarti. Pagaliau atsipeikėjo ir tarė:~    -
42 XXII  |         kalbėjo.~    - Supranti, - pagaliau Pinčukas garsiai pasakė. -
43 XXII  |          nieko nepadarė ir tylėjo. Pagaliau nusiramino, kad ir jam kas
44 XXIII |            užuovėją ir paramą.~    Pagaliau susitaikė uošvis su piršliu.
45 XXIV  |        Girdvainis patenkintas, kad pagaliau nugalėjo klebono užsispyrimą.~    -
46 XXV   |      vietoje maldingumo rimtį.~    Pagaliau ir Uršulė neiškentė. Po
47 XXV   |        paklausė, galvą pakraipė ir pagaliau tarė:~    - Nieko nematėte,
48 XXV   |      prabilo:~    - O buvo taip, - pagaliau pasakė, kai žmonėms kantrybės
49 XXVI  |       tiktai Jurgučio širdyje.~    Pagaliau nesikęsdamas jis pasiėmė
50 XXVI  |            ir toliau varė, kol jis pagaliau nuklydo su savo sielvartu
51 XXVII |        visas viltis į žentą, kuris pagaliau atvažiuos ir išgelbės dukterį.
52 XXVIII|                         XXVIII~    Pagaliau Anuprui pagailo Girdvainio,
53 XXVIII|        susuktą galvą ir sugrąžinti pagaliau į namus, o gal ir pas nuotaką,
54 XXVIII|           kojomis.~    - Tai va, - pagaliau tarė Anupras, o ką pasakyti
55 XXIX  |      klupdamas ir vėl atsistodamas pagaliau temstant Anupras pasiekė
56 XXIX  |  pasiryžimą - kaip bus, taip bus - pagaliau tarė:~    - Tai va, mergele,
57 XXIX  |            vietoje.~    - Taigi, - pagaliau pratarė Visgirda, pats vienas
58 XXXII |            jaunystės įnirtimu, kol pagaliau pritrūko jėgų ir taip pavargo,
59 XXXII |        kitas - abejojo. Tai nutarė pagaliau - kas bus, tas bus - pasinaudoti
60 XXXIII|         tik ne Jurgutis kartais, - pagaliau įtarė jis, - kvailas išdaigas
61 XXXIII| arkliavagiais.~    - Galas žino, - pagaliau tarė kalvis,- gal čia ir
62 XXXIII|                  Na, tai žiūrėk, - pagaliau tarė kalvis, užtaisęs abu
63 XXXIII|           į surūkusią pirkią, kuri pagaliau turėjo nušvisti nauja viltim,
64 XXXIV |           Girdvainio obuolmušiams, pagaliau taip pat neišvengė savo
65 XXXV  |       galvojo šiaip, galvojo taip, pagaliau nusprendė eiti pasitarti
66 XXXV  |     tiesiai į akis.~    - Nepyk, - pagaliau tarė Pinčukas.- Jeigu jau
67 XXXV  |         kiekvieną arklio pėdą, kad pagaliau net seilių pritrūko ir burna
68 XXXVI |             nustodavo juokavę, nes pagaliau iš kur gali žinoti, kas
69 XXXVII| nerimaudamas ir baisiai pavargo, - pagaliau ėmė ir užmigo.~    O Pinčukas
70 XXXVII|              o klastingas Pinčukas pagaliau nusirito malūno sparnais,
71 XXXIX |            nenaudėlę nubausti.~    Pagaliau į davatkų klyksmą ir riksmą
72 XXXIX |        Suriškime, kad nepabėgtų, - pagaliau tarė drebančiu balsu špitolninkas
73 XXXIX |        dedasi, ir gerai atlygintas pagaliau nusileido. O dabar, eidamas
74 XXXIX |                O ką tu pasakysi? - pagaliau kreipėsi klebonas į Uršulę.~   
75 XL    |           teko vis tą patį daryti. Pagaliau vieną rytą atradusi šikšnosparnį
76 XL    |                Negausi išrišimo, - pagaliau tarė pasipiktinęs klebonas. -
77 XLI   |            trėmė iš miestelio!~    Pagaliau, kai išėjo iš Švendubrės,
78 XLII  |            jo takų kilpas, kad jis pagaliau įkliūtų, bet Pinčukas kaip
79 XLII  |         matyt, koją išsinarinęs ir pagaliau grįžtąs namo. Bet, arčiau
80 XLII  |          nors kitus obuolmušius ir pagaliau baigti pradėtas piršlybas.
81 XLIII |                          XLIII~    Pagaliau po visų klaidžiojimų keliais
82 XLV   |            Taip gera jam buvo, kad pagaliau dukra pasveiko. Atsisėdęs
83 XLVII |      nežinojo ir nepasigedo.~    - Pagaliau prasmego prakeiktas arkliavagių
84 XLVIII|          paklaikusį Girdvainį.~    Pagaliau galas čia žino. Tiktai jis
85 XLVIII|            šildosi, laukdama, kada pagaliau atkentės už savo burtus