Chapter

 1 I      |           pirmoji juokėsi.~    Ne vienas norėjo pasivogti jos tą
 2 I      |         ir dar smagiau kvatodavo. Vienas po kito važiuodavo jaunikiai
 3 I      |         tilčiukai, - o jų buvo ne vienas, bet septyni, - staiga dingdavo,
 4 I      |               O nuo to laiko, kai vienas valakininko sūnus prarado
 5 II     |            Mūsų kaimynas Pinčukas vienas be pačios pelkėse rūgsta.~   
 6 III    |       keisti jie buvo.~    Tiktai vienas Švendubrės klebonas Bonifacas
 7 III    |          galybe. Taigi tiktai jis vienas galėjo priderančiai išklausyti
 8 V      |       gąsdinti ir juoktis. Tiktai vienas Girdvainis nieko nepaisė,
 9 V      |          Tai bent žirgeliai! - ne vienas su pavydu garsiai pasakė,
10 VI     |      broliai, seserys ir liko jis vienas su senstančia davatka Uršule,
11 VI     |          jų visai nebūtų. Jam tik vienas malūnas niekada iš galvos
12 VI     |        namų išeisianti, tegu pats vienas pasikariąs su tuo savo malūnu
13 VII    |  susirūpino ne tik Uršulė, bet ir vienas kaimynas, kurio niekas geru
14 VIII   |         apstulbęs Baltaragis liko vienas kiemo viduryje.~    - Ar
15 IX     |    jaunavedžius išsivytų.~    Tik vienas tas rūpestis drumstė sėkmingas
16 IX     |      dabar vengė su ja susitikti; vienas beldėsi užsidaręs malūne
17 X      |        nekantriai laukdamas, kada vienas pasiliks su savo laime ir
18 XII    |           ir jam pasilieka tiktai vienas beviltiškas sielvartas.~   
19 XIII   |         nepastebėjo, kad pasiliko vienas su savo naujagime.~    Tyliai
20 XIII   |          nuo jo atsitraukti. Pats vienas kažką mąstė, vis nieko nesugalvodamas
21 XIII   |         bundančio pavasario, pats vienas užsidaręs malūne su savo
22 XIV    |        negalėjo pasidalinti. Pats vienas graužėsi ir krimtosi, kol
23 XIV    |   suniurkytas, aplamdytas, ir net vienas ragas nusuktas, kad Baltaragis,
24 XV     |         kaip čia iš tikrųjų buvo, vienas galas žino. Visokių gandų
25 XV     |        Baltaragis su Jucdvalkiu - vienas tylėjo, o kitas šaipėsi
26 XVI    |           ragiukai kaktoje, kurių vienas taip ir pasiliko Uršulės
27 XVII   |     atlikti. Bet čia jis veikė ne vienas, turėjo ir antrininką, kuris
28 XVII   |        Bet kaip jie nesusitiko ir vienas kito nepastebėjo, galas
29 XVII   |         galas juos žino. Tur būt, vienas antro - kaip savo šešėlio.~
30 XVIII  |           Vežime sėdėjo du vyrai: vienas jaunas, kitas senas.~    -
31 XVIII  |            bet nesulaukdamas pats vienas apsiėjo: viena ranka dumples
32 XVIII  |         jaunikiais tarsi susitarę vienas po kito važiavo į malūną,
33 XIX    |          kaip tu juos suriši, jei vienas su uodega, o antras be uodegos?
34 XX     |      Girdvainis su Anupru žiūrėjo vienas į kitą, girdėdami tiktai
35 XX     |          jie pasijuto, kad surado vienas antrą ir eis drauge per
36 XXI    |      pasislėpęs, sėdėjo užsidaręs vienas su buteliu degtinės senas
37 XXII   |             Ir išėjo. Raupys liko vienas gerti savo degtinės, kad
38 XXIII  |          kiekvienas sau, - sėdėjo vienas antrą apsikabinę kaip geriausi
39 XXIII  |          dar negalėjo atsižiūrėti vienas į kitą. Iš tikrųjų jie nedrįso
40 XXIII  |       tikrųjų jie nedrįso tiesiai vienas į kitą pažiūrėti, tiktai
41 XXIII  |        abiem žadą, ir jie stebėjo vienas kitą tylūs, negalėdami apversti
42 XXIII  |              Palauk! Nenuvažiuosi vienas be manęs.~    Susirūpino
43 XXIV   |          skubindami, praleisdami, vienas į kitą žvilgčiodami.~   
44 XXV    |        turėjo būti. Atitiko jiedu vienas kitą kaip kirvis kotą, o
45 XXV    | nuvažiuoti. Aišku, kad jiedu buvo vienas kitam skirti, ir kitaip
46 XXV    |           juk sukosi apie juos ne vienas arkliavagis, tykodamas progos
47 XXV    |       galvoju, vis dėlto atsirado vienas, kuris išplėšė ją iš tėvo
48 XXVI   |       obuolmušiais lenktyniavo ne vienas Pinčukas, bet ir Jurgutis -
49 XXVI   |          Bet ir visa tai buvo tik vienas niekas, prisiminus, kad
50 XXVII  |   apleisto malūno sparnus. Tiktai vienas Baltaragis per dienas užsidaręs
51 XXVIII |  obuolmušių žvengiant, tiktai jis vienas, nes ir žvengė iš tikrųjų
52 XXVIII |           atsakydamas, tarytum ne vienas žmogus būtų, bet du iš karto.~   
53 XXIX   |        koks mano reikalas. Tiktai vienas Girdvainis galėjo pas tave
54 XXIX   |  Baltaragis su Anupru pasižiūrėjo vienas į kitą, nežinodami, ką čia
55 XXIX   |             Nieko nepadarysi, kai vienas paklydęs, o kito širdis
56 XXIX   |           suvesti, nes kitaip nei vienas, nei antras nesuras išeities.~   
57 XXIX   |   pagaliau pratarė Visgirda, pats vienas viską suprasdamas. - Tik
58 XXXI   |           priekurčia ausimi, kaip vienas arklys antram tarė:~    -
59 XXXI   |        smuklę, o Anupras pasiliko vienas prie kritusio arklio ir
60 XXXI   |           ant kelio Šešelgai liko vienas nudvėsęs obuolmušys, o antras
61 XXXII  |    pasidarė. Duktė ir tėvas vengė vienas su kitu susitikti, tarsi
62 XXXII  |      atsisakymas, vieną mirksnį - vienas, kitą mirksnį - kitas jausmas
63 XXXII  |           nujausdami, pasižiūrėjo vienas į kitą ir šaukštus padėjo
64 XXXII  |         nežinojo.~    Tai žiūrėjo vienas į kitą, tarytum norėdami
65 XXXII  |         norėdami kažką išskaityti vienas kito išblyškusiame veide
66 XXXIV  |          čia zaunysi, - šūktelėjo vienas vyras, mesdamas kuolą ir
67 XXXVI  |       daryti, ir tiek.~    Tiktai vienas karčemninkas Šešelga buvo
68 XXXVI  |        tik arkliai išgaiš, bet ne vienas dar ir kalėjime supus.~   
69 XXXVI  |       netrukdysiu. Kaip nors pats vienas išsiversiu.~    Sugrįžo
70 XXXVI  |     Šešelgos pasigyrimo, o paskui vienas kitas pradėjo abejoti: o
71 XXXVI  |           išgelbėti?~    Nusivedė vienas pas savo arklį, Šešelga
72 XXXVII |     perkūnas giedrą dieną - šūvis vienas po kito. Gerai dar, kad
73 XXXVIII|            Bet ką galėjo padaryti vienas be dantų, o kitas pašautas
74 XXXVIII|      pašautas į kulnį? Pašnairavo vienas į kitą su beviltišku kartėliu
75 XXXVIII|       savo liūną, ketindamas pats vienas viską apgalvoti, kaip atsikeršyti,
76 XL     |        visi ją skriaudę ir tiktai vienas Baltrukas jos gailėjęsis.
77 XL     |        tylu pasidarė, kad girdėjo vienas kito kvėpavimą.~    - Negausi
78 XLI    |          liko tiktai palydovai ir vienas kitas žioplys, kuriam dar
79 XLI    |          rūpi? - abejingai atsakė vienas ir kitas tiltelio galas. -
80 XLI    |           pirmi.~    Susiėjo tada vienas galas tiltelio su kitu galu,
81 XLI    |         ant vandens iššoko tiktai vienas kitas burbuliukas.~    Dar
82 XLIII  |         jo namie nerado, tai pats vienas patraukė į Paudruvės kraštą
83 XLIII  |          stengėsi įspėti, kas per vienas jis būtų.~    O Girdvainis,
84 XLV    |      sunykusiose akyse švystelėjo vienas kitas džiaugsmo spindulėlis.~