Chapter

 1 I      |             Kodėl taip buvo, niekas negalėjo suprasti. Pats Baltaragis
 2 I      |        Baltaragis numanė, bet nieko negalėjo padaryti. O duktė kasdien
 3 II     |             unkštė ir prunkštė, bet negalėjo iš po sijono ištrūkti. Gal
 4 III    |             užsimiegojusiam, Uršulė negalėjo viską ligi galo išaiškinti.
 5 III    |       žmonių, bet ilgai nieko naujo negalėjo sužinoti nei apie Baltaragį,
 6 III    |          kailio nėrėsi, nieko naujo negalėjo sužinoti. Malūnas tiktai
 7 IV     |            klastingi darbai, tiktai negalėjo suprasti, kam tie nauji
 8 IV     |           todėl, kad per jos motiną negalėjo ištekėti už Baltaragio),
 9 V      |             jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors
10 V      |           Girdvainio obuolmušius ir negalėjo atsigėrėti,~    - Tai bent
11 VII    |  tarpuežerėje, o Baltaragis vis dar negalėjo užmiršti nei to juoko, kuris
12 VIII   |       Pinčukas, nes be malūno ūžimo negalėjo nei snausti, nei apie pačią
13 IX     |            Nieko doro nė Juodvalkis negalėjo sugalvoti, nors Jurgutis
14 IX     |            malūną nauja šeimininkė. Negalėjo tvertis viena ta mintimi.
15 IX     |              kur akys mato, bet vis negalėjo atsiplėšti nuo tos vietos,
16 XII    |       aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti. Galvoje
17 XII    |       patyliukais išėjo. Baltaragis negalėjo susivokti, kas čia su juo
18 XII    |       nykuma jį slėgė, ir jis nieko negalėjo suvokti, tiktai visa širdimi
19 XIII   |           bėgti neatsigrįždama, bet negalėjo pasijudinti iš vietos, kojos
20 XIII   |          dieną naktį mąstė ir nieko negalėjo sugalvoti, kaip išgelbėti
21 XIV    |       baigėsi, o Baltaragis vis dar negalėjo nusiraminti, nerasdamas
22 XIV    |             savo sielvartu su nieku negalėjo pasidalinti. Pats vienas
23 XIV    |             prie malūno, bet į vidų negalėjo įsiveržti (Baltaragis jau
24 XVI    |      sukdamas Baltaragio malūną) ir negalėjo nieko suprasti. Tur būt,
25 XVI    |           jam buvo, kad atsižiūrėti negalėjo. Kaip tik apie tokią snūduriuodamas
26 XVII   |           ir prie dumplių nustovėti negalėjo. Žaizdras čia suliepsnodavo,
27 XVII   |            savo kampą už žaizdro ir negalėjo užmigti. Vis dūsavo ir šnirpštė,
28 XVII   |       toliau nuo savo nelaimės, bet negalėjo atitraukti žvilgsnio nuo
29 XVII   |        grįždavo į kalvę, bet ir ten negalėjo nusiraminti. Pūsdamas dumples,
30 XVII   |     nusiskandinęs, bet ežero gelmės negalėjo jo širdies atvėsinti. Jis
31 XVIII  |            velnio keršto. Tik nieko negalėjo sugalvoti, nes ir nežinojo,
32 XIX    |           kad Pinčukas ir norėdamas negalėjo jo pasivyti. Tai, pabrukęs
33 XIX    |             antro, Baltaragis nieko negalėjo padaryti, o apie malūną
34 XXI    |          žmonės iš karto jo pažinti negalėjo, nežinodami, kuria koja
35 XXI    |          darė, kaip stengėsi, nieko negalėjo padaryti ir tik veltui kankinosi.
36 XXII   |           ausį prie durų, tik nieko negalėjo išgirsti, nes Pinčukas kažką
37 XXII   |          atėjęs griuvo į guolį, tik negalėjo užmigti. Buvo įžeistas bajoriškas
38 XXII   |            Girdvainio arklių, nieko negalėjo sugalvoti, kad jie galėtų
39 XXIII  |         Girdvainis su Jurga vis dar negalėjo atsižiūrėti vienas į kitą.
40 XXIII  |           Girdvainis gaudė Jurgą ir negalėjo sugauti. Ta išsisukinėjo
41 XXIV   |           žvengė. Tiktai Girdvainis negalėjo suprasti, kurioje pusėje
42 XXV    |          kodėl pas Baltaragio Jurgą negalėjo joks jaunikis su piršliu
43 XXV    |         kitam skirti, ir kitaip čia negalėjo būti.~    Bet kodėl pavogė
44 XXV    |            kurį daug kas girdėjo ir negalėjo suprasti, kurioje pusėje
45 XXV    |             bažnyčią. Bet ir ten ji negalėjo nusiraminti.~    Net bažnyčioje
46 XXV    |       žiniomis bei gandais ir nieko negalėjo suprasti. Viską žinojo ir
47 XXVI   |          galėjo atsitikti, Jurgutis negalėjo suprasti. Nebent ir čia
48 XXVI   |             visiškai neteko žado ir negalėjo žodžio ištarti, tiktai šnirpščiojo
49 XXVI   |    pasigailėjo. Tik jis pats niekur negalėjo rasti ramybės.~
50 XXVII  |            kurio ji net ir norėdama negalėjo užmiršti.~    Taip laukė
51 XXVII  |           gal būt, tai nujautė, bet negalėjo grįžti pas savo nuotaką
52 XXVIII |           burtus nuo jos kelio. Bet negalėjo ir Girdvainis be tų savo
53 XXX    |             jeigu net Anupras nieko negalėjo pagelbėti ir ašarose bei
54 XXX    |             išgirstų jos juoką? Bet negalėjo jis sugrįžti neišpirkęs
55 XXX    |            pasagų.~    O Girdvainis negalėjo pas Jurgą nuvykti be savo
56 XXXI   |          buvo kažkada matęs, tiktai negalėjo prisiminti kur ir kada.~   
57 XXXII  |         pati su savimi ginčijosi ir negalėjo susitarti su savo širdimi.
58 XXXII  |          kuriais kovojo, grūmėsi ir negalėjo įveikti. Todėl ji nieko
59 XXXII  |          nieko nematė ir niekas jos negalėjo prablaivyti, nes ta blaivuma
60 XXXII  |           Jurga, klajodama paežere, negalėjo pati su savim susitarti,
61 XXXII  |           žodžiai, nei juokas nieko negalėjo padėti, nes Jurga nepajėgė
62 XXXII  |            širdyje.~    Taip ilgiau negalėjo gyventi Jurga ir laukė,
63 XXXIII |              tiktai kalvis iš karto negalėjo suprasti. - Ar tik ne Jurgutis
64 XXXIII |              kas čia kaltas, tiktai negalėjo prisipažinti kad ir artimiausiam
65 XXXVI  |          šaukė ir nieko prisišaukti negalėjo.~    Pagalvojo, kad ir Pinčukas,
66 XXXVI  |        didesnės nelaimės, o Pinčuko negalėjo prisišaukti, nes jis pats
67 XXXVIII|            krapštė sidabro kulką ir negalėjo iškrapštyti. Neiškentęs
68 XXXIX  |             tai padarė? Pati rupūžė negalėjo įlįsti ąsotėlin, nes buvo
69 XLI    |        arklių marą užtraukusi), bet negalėjo nei sustoti, nei atsikvėpti,
70 XLII   |     aplinkui, o Visgirda niekaip jo negalėjo sugauti.~    Tiktai tą vakarą,
71 XLIV   |             užremtos, ir jų niekaip negalėjo išversti, o jau liepsna
72 XLIV   | išsigelbėjimas.~    Tai ir Pinčukas negalėjo Girdvainio pasivyti, o juo
73 XLV    |   praskaidrėjusia širdimi ir galva, negalėjo užmigti, tai nuėjo dar kartą
74 XLVII  |          vėl dingo, kalvis suprasti negalėjo.~    - Ar galas jį čia atnešė? -
75 XLVII  |           suanglėjęs Jurgutis nieko negalėjo papasakoti. Ten jį palaidojo
76 XLVIII |            kuris vis dar ieškojo ir negalėjo surasti pavogtų savo obuolmušių.~