Chapter

 1 I      |          velnias - Pinčukas, visiems gerai žinomas ir artimiausias
 2 II     |              juo retai būdavo.~    - Gerai, - sako, - galiu išpiršti.
 3 II     |             visai netekusi. Dabar ji gerai suprantanti, kad tai buvęs
 4 III    |              jam užėjo miegas.~    - Gerai, - sako jis. - Žinau. Gali
 5 III    |              viską supainiojo.~    - Gerai, - pasakė klebonas davatkoms. -
 6 III    |           akis nuleido, nes buvo jau gerai pramokusi davatkystės dorybių.~    -
 7 IV     |                        IV~    Uršulė gerai žinojo, kad čia Baltaragio
 8 IV     |             velnio būtų ją išleidęs. Gerai žinojo Uršulė, kodėl jos
 9 VIII   |          kupsto, nugarmi į liūną, ir gerai, jeigu spėsi kokio krūmo
10 VIII   |              negalvodamas.~    - Tai gerai, - atsakė Pinčukas ir ištraukė
11 IX     |         pasivaideno, Baltaragis pats gerai nežinojo, tiktai tą pat
12 IX     |               su kitu važiuok... Na, gerai!.. Eik, parišk prie Baltaragio
13 IX     |              nematė...~    - O, kaip gerai bus! - nusišnypštė Jurgutis
14 X      |         pasirūpink įpėdiniais.~    - Gerai, - sutiko Baltaragis, -
15 XIV    |      Pinčukas tik apsidžiaugė:~    - Gerai, - sako. - Būsiu pas tave
16 XIV    |      ištikimiausiai tarnausiu.~    - Gerai, - sutiko ir Baltaragis. -
17 XIV    |        malūno sparnus už vėją.~    - Gerai, - sutiko Pinčukas ir čia
18 XIV    |              dabar ne juokai. Matyt, gerai tu ją įpykinai. Gali abiem
19 XV     | prasimanymais bei kliedėjimais. Visi gerai žinojo, kad Uršulė buvo
20 XV     |      pasiėmęs savo pusbernį Jurgutį, gerai jį nušveitęs ir išmaliavojęs,
21 XV     |       važinėti, nei vesti.~    - Tai gerai, - tarė jam kalvis, - tik
22 XV     |         Paudruvės pelkes. Ten ir jam gerai kliuvę, netyčia įsipainiojus
23 XVII   |        išrasojusį prakaitą.~    - Ar gerai? - paklausdavo kalvis.~    -
24 XVII   |            paklausdavo kalvis.~    - Gerai, - pritardavo Jurgutis.~    -
25 XVII   |           Verčiau nusišnypšk, ir bus gerai.~    Jurgutis šį kartą nenusišnypštė,
26 XVIII  |           išsivertė pro vežimo galą, gerai dar, kad vadelių versdamiesi
27 XVIII  |              kraipė galvą piršlys. - Gerai dar, kad priekiniai ratai
28 XIX    |             tai nepadėtų, bent kailį gerai išlupti ir pribauginti,
29 XIX    |           mane abudu susidėsite. Na, gerai. Nėra ko laukti dėkingumo
30 XX     |            už kasų.~    - Na, tai ir gerai, - tarė Anupras, žiūrėdamas
31 XXI    |              bernu, kurį gaspadorius gerai apkūlė, sugavęs lendant
32 XXI    |              ar kas nesiveja, ir tik gerai įsiklausęs (vis tos Girdvainio
33 XXI    |         pasmardino tas chamas.~    - Gerai, - sutiko Pinčukas. - Leisk
34 XXII   |            suklaidinsiu.~    - Labai gerai, - apsidžiaugė Raupys. -
35 XXII   |       pertarė Pinčukas. - Bus vienam gerai, bus ir kitam neblogai.
36 XXV    |  ankstyvosioms mišioms, ir tik tada, gerai išplūdusi Jurgą, nubėgo
37 XXVI   |            Bet tada Jurgutis nespėjo gerai į jį įsižiūrėti, nes pats
38 XXVI   |     nusileido su juo prie bažnyčios. Gerai dar, kad Raupys, nešamas
39 XXVIII |             baidyklė. ~    Jis dabar gerai žinojo, kad žmonės nieko
40 XXIX   |       pergalėti? Jei pajėgsi, viskas gerai bus, jeigu nepajėgsi, -
41 XXIX   |    nepratardavo nė žodžio, nes abudu gerai žinojo, kad jokiu žodžiu
42 XXIX   |             Ak, juk tai abudu seniai gerai žinojo. Tai ką čia kalbėsi
43 XXIX   |          neišvengiama nelaimė, abudu gerai žinojo: jos neaplenksi,
44 XXXI   |     važinėdamas, ir juos prakeikiau. Gerai dar, kad prie Gaidžgalės
45 XXXII  |        praeis, pasveiksi. Bus viskas gerai, gyvensime kaip gyvenę.~   
46 XXXIII |            dėtas?~    Ne, Baltaragis gerai žinojo, kas čia kaltas,
47 XXXIII |            abu vamzdžius kulkomis, - gerai taikyk, tik nepataikyk mano
48 XXXIII |             ar apuoką, ir viskas bus gerai.~    - Na, tai ir padėk
49 XXXV   |        apleidi nelaimėje draugą? Na, gerai, paminėsi.~    Tai pasakęs,
50 XXXVI  |         pragarą varys?~    - Na, jau gerai, - nenoromis sutiko Pinčukas. -
51 XXXVI  |           mane nuolat trukdai?~    - Gerai, - prižadėjo Šešelga. -
52 XXXVI  |        sergančius arklius, jeigu jam gerai užmokėtų.~    Iš pradžių
53 XXXVI  |            Bet nespėjo Šešelga viską gerai apgalvoti, kai ištiko naujos
54 XXXVII |            manęs savo dukters.~    - Gerai, - tarė Baltaragis atsikvošėdamas. -
55 XXXVII |                šūvis vienas po kito. Gerai dar, kad į pasagas atsimušė,
56 XXXVII |          Rytoj, pamatysi, viskas bus gerai.~    Paglostęs ir pabučiavęs
57 XXXVII |              ją per gyvenimą. Tai ir gerai, tegu neša su jos skaidriais
58 XXXVIII|              dabar jis vieną ir kitą gerai pažįsta ir neklysta.~   
59 XXXIX  |           sudžiūvusi ir indelis buvo gerai skudurėliu užrištas. Įtarė
60 XXXIX  |          nelaimių dėl jos dedasi, ir gerai atlygintas pagaliau nusileido.
61 XL     |     nedariusi.~    Paskui, kaip visi gerai žiną, tas Baltaragis norėjęs
62 XL     |              parapijos ribų, duokite gerai į padalkas ir paleiskite
63 XLI    |              kalnelio, duoti ten jai gerai į padalkas ir paleisti į
64 XLI    |             ir išrišimą gauti.~    - Gerai, - paskubomis atsakė Bernardas. -
65 XLI    |          tada Bernardui su Benjaminu gerai į sprandą ir išsiskirstė
66 XLII   |             sveikas ir jaunas.~    - Gerai, - sutiko apsidžiaugęs Pinčukas,
67 XLII   |              Visgirda patikrinęs, ar gerai užkalta, pakamšė samanų,
68 XLIV   |           mane pražudė.~    - Tai ir gerai, kad uždegė karčemą, - atsakė
69 XLV    |             kasas. - Eik, išsimiegok gerai ir atsikelk rytoj kaip šviesi
70 XLVI   |         sėdėjo velnias, - Baltaragis gerai jį pažino, tai buvo jo bernas
71 XLVII  |      nepaspruktų, ketindamas iš ryto gerai iškvosti ir išsiaiškinti,