Chapter

 1 I      |        buvo užkerėjęs ir paskutinį Paudruvės malūnininką Baltrų Baltaragį,
 2 I      |   nerūpestingų metų. Tai buvo viso Paudruvės kaimo pati smagiausia mergina,
 3 I      |          pat prie malūno klampiose Paudruvės pelkėse, kuriose ligi aušros
 4 I      |          valakininko sūnus prarado Paudruvės pelkėse arklius ir pats
 5 I      |           nors kitas, tiktai pačių Paudruvės pelkių velnias - Pinčukas,
 6 II     |         sugrįžusi visa dumblina iš Paudruvės pelkių, pabėgo plūsdamasi
 7 II     |       paties velnio, kuris iš seno Paudruvės pelkėse gyveno ir Pinčuko
 8 II     |      turtingiausias ir gražiausias Paudruvės nuotakas, bet žiūri - piršliai
 9 II     |          Baltaragio ir jo bičiulio Paudruvės pelkių velnio Pinčuko padarytas
10 II     |           ir ji savo akimis pamatė Paudruvės liūno velnią Pinčuką.~    -
11 II     |            ligi aušros klampojo po Paudruvės pelkes, baisiai širsdama
12 IV     |      pritarė Jurga, - kas vakarais Paudruvės pelkėse dūsauja, kad net
13 V      |         metu už septynių mylių nuo Paudruvės krašto, Daugnorų kaime,
14 V      |        dukterys. Tad nugirdęs, kad Paudruvės krašte yra Baltaragio malūnininko
15 VI     |      Marcelę Jaudegytę, gražiausią Paudruvės merginą. Tuščiai žmonės
16 VIII   |           Baltaragio malūnas, buvo Paudruvės pelkės, kurių mauruose baigėsi
17 VIII   |    nenuėjęs ir dabar sau kiurksotų Paudruvės pelkėse. Bet ar žinai žmogus
18 IX     |      pasikinkęs arklį, užvažiavo į Paudruvės kaimą pas pirmą kaimyną,
19 X      |      krykštė po malūno kalną visas Paudruvės kaimas. Malūnas ir tas stovėjo
20 XV     |        Pinčuko ir naktį išdrėbęs į Paudruvės pelkes.~    O kiti žmonės
21 XV     |            iškraustysiu, bet ir už Paudruvės pelkių velnio Pinčuko išleisiu.~    -
22 XV     |       išvertę ją su kiaura gelda į Paudruvės pelkes. Ten ir jam gerai
23 XV     |         Sapnas sapnu, o kitą dieną Paudruvės pelkėse, prie pat didžiosios
24 XVI    |      darbštus velniukas - tas pats Paudruvės kimsynų tinginys velnias,
25 XVIII  |      neįtarė. Visą bėdą suversdavo Paudruvės pelkių velniui Pinčukui.~   
26 XIX    |            laikų, išėjo temstant į Paudruvės pelkes Pinčuko ieškoti.~    -
27 XIX    |       kaimą, bet į priešingą pusę, Paudruvės pelkių link. Jurga, nieko
28 XIX    |         jau visai sutemus, pasiekė Paudruvės pelkių kraštą. Palaukė,
29 XX     |           tolimą kelią ir atsidūrė Paudruvės krašte. Tarp kalnų tyvuliavo
30 XX     |         čia dar, pravažiuojant pro Paudruvės kalvę, iššoko iš griovio
31 XX     |  Baltaragio malūnas, kai staiga iš Paudruvės pelkių pakilo nepermatomas
32 XXI    |        įėjo kur buvęs nebuvęs pats Paudruvės pelkių velnias Pinčukas.
33 XXIV   |        paklausė klebonas.~    - Iš Paudruvės kaimo, - atsakė už nuotaką
34 XXVI   |            Jurgutis nežinia kur iš Paudruvės krašto. Pergyventas siaubas
35 XXIX   |            kaimą, bet pasuko keliu Paudruvės link.~    Iš Girdvainio
36 XXIX   | neužsukdamas, tuojau pat nuvykti į Paudruvės kraštą ir pasikalbėti su
37 XXIX   |           temstant Anupras pasiekė Paudruvės kraštą ir Baltaragio malūną.~   
38 XXX    |          Tiktai pražudė gražiausią Paudruvės krašto merginą ir pats į
39 XXXIV  |         Raupys, o paskui jį vijosi Paudruvės ir kitų kaimų vyrai su kuolais
40 XXXV   |         pasitarti su savo bičiuliu Paudruvės pelkių velniu Pinčuku.~   
41 XXXV   |         turgus, matyt, daug kas iš Paudruvės buvo važiavęs į miestą.
42 XXXV   |           nešiodamas valdžiai, kad Paudruvės krašto mužikai pradėjo maištą
43 XXXV   |          tokia baisi bausmė ištiks Paudruvės kraštą.~    Sugrįžęs į savo
44 XXXVI  |           XXXVI~    Na, ir pradėjo Paudruvės krašte dėtis nepaprasti
45 XXXVI  |        atvyko baudžiamasis būrys į Paudruvės kraštą, Šešelgos skundų
46 XXXVI  |         visa kariuomenė ir nušluos Paudruvės kaimus nuo žemės paviršiaus.
47 XXXVII |           siaubo arklių maru visam Paudruvės kraštui.~    Baltaragis
48 XXXVII |        tokie keisti dalykai vyksta Paudruvės krašte ir sukasi apie jos
49 XXXVIII|        Švendubrės varpų, parlėkė į Paudruvės pelkes ir su apmaudu galvojo,
50 XXXIX  |            už visa tai, kas dėjosi Paudruvės krašte, teks atsakyti vargšei
51 XXXIX  |            dėlto užpirko susidėjęs Paudruvės kaimas už pražuvusią arkliavagio
52 XL     |            ir pakasusi po kryžiumi Paudruvės kryžkelėje, kad negalėtų
53 XL     |  arkliavagio dūšią. Tą ir patarusi Paudruvės kaimui padaryti.~    Klebonas
54 XLII   |    nuskandino vargšę Uršulę, keliu Paudruvės pelkių link ėjo Visgirda
55 XLII   |           bus ne kas kitas, tiktai Paudruvės pelkių velnias Pinčukas,
56 XLIII  |         tai pats vienas patraukė į Paudruvės kraštą aplankyti Baltaragius
57 XLIII  |      stadala, plačiai apšviesdamas Paudruvės kraštą.~
58 XLIV   |            apsvilęs kaip paršas, į Paudruvės pelkes, rėkdamas:~    -
59 XLV    |            savo glėbyje gražiausią Paudruvės krašto merginą - Baltaragio
60 XLVII  |      praūžė tą pavasario naktį pro Paudruvės kraštą. Bet niekas ir nepagalvojo,
61 XLVII  |          pražudė Jurgą, gražiausią Paudruvės merginą ir skaisčiausią
62 XLVIII |             kurie dėjosi anuo metu Paudruvės krašte, bet ligi šiol žmonės
63 XLVIII |           pasakoja apie nelaimingą Paudruvės malūnininką Baltaragį, jo
64 XLVIII |          neskiriu.~    Neskiria ir Paudruvės krašto žmonės su skaidria
65 XLVIII |            Dar ir dabar, pasakoja, Paudruvės krašte kiekvieną pavasarį,
66 XLVIII |       burtus ir gaus išrišimą.~    Paudruvės pelkėse, kurios vis dar