Chapter

 1 II    |      tiktai savo darė. Vaikščiojo toks paslaptingas, su klastinga
 2 II    |              O iš karietos išlipo toks rimtas su žila barzda ponas
 3 II    |      piršliu ilgabarzdžiu (iš kur toks ir atsirado?) gėrė ir širdis
 4 II    |         už kitos jaunikaitis, jau toks gražus, toks meilus, kad
 5 II    |     jaunikaitis, jau toks gražus, toks meilus, kad nei sapne nesusapnuotum.
 6 III   |           užsimiršo klebonas, kad toks nepaprastas malūnininkas
 7 IV    |         tuo Uršulė, ar piktinasi. Toks džiaugsmas ir pasipiktinimas
 8 V     |          gerkle nusižvengė.~    - Toks tokį pažino ir ant alaus
 9 V     |           apšauktas jaunikis, bet toks, kaip mergautinėse svajonėse
10 VIII  |            kaip pasakojo, gyvenęs toks nusmurgęs velniukas, kurį
11 VIII  |        tai netiesa. Pinčukas buvo toks netikęs velnias ir dar toks
12 VIII  |       toks netikęs velnias ir dar toks tinginys, kad niekam nepadarydavo
13 VIII  | nepadarydavo nei bloga, nei gera. Toks jau buvo nevykėlis, kad
14 VIII  |          buvęs Pinčuko gyvenimas. Toks jau nuobodus, kad žmogus
15 VIII  |         dar tokiam netikusiam, ir toks gyvenimas buvo geras. Jis
16 VIII  |        ogi žiūri - stovi prieš jį toks striukas bukas ponaičiukas,
17 VIII  |           plunksnele.~    "Iš kur toks atsirado? - nustebo Baltaragis
18 VIII  |     reikia, ir pamatė, kad tas ne toks, kaip visi žmonės, bet tiktai
19 VIII  |          nosyje.~    - Tai kas gi toks esi? - nustebęs paklausė
20 VIII  |          neliko.~    - Tai tikrai toks esi? - vis dar netikėdamas,
21 XI    |         ir paežerė, ir Baltaragis toks laimingas buvo, kad net
22 XIII  |         tik susiprastų... Bet kur toks glušas susipras?..~    Nusivylusi
23 XIV   |  sudeginęs apgaulingą raštą, buvo toks laimingas, kaip dar niekada
24 XIV   |      Uršulės ir tėvo nebepažino - toks jis buvo atsimainęs ir pralinksmėjęs.~    -
25 XIV   |      susigriebė. Velniukas atrodė toks nelaimingas, išpurvintas,
26 XVI   |         Baltaragio malūne, jei ne toks atsitikimas. Jau baigėsi
27 XVI   |        kvatodama. Tas juokas buvo toks linksmas, kad net už širdies
28 XVI   |         jo bernas nesusirgęs, kad toks liūdnas pasidaręs ir sunykęs.
29 XVI   |          į Pinčuką ir pagailo jo, toks jis sunykęs buvo. Tai ir
30 XVI   |            kad jo bernas pasidarė toks įžūlus ir nemandagus.~   
31 XVII  |       pasidarė senbernis, bet vis toks pat priekvaišis, o paskui
32 XX    |   Girdvainis stebėjosi, iš kur jo toks iškalbingumas. - O mums
33 XXI   |           ir be skrybėlaitės, bet toks suniurkytas ir sumurdytas,
34 XXI   |          baisu buvo pažiūrėti, ir toks jau nelaimingas, kad net
35 XXI   |       akim dėbtelėjo ir nusisuko. Toks jau buvo jis apdraskytas
36 XXI   |         akis išpūtė:~    - Iš kur toks atsiradai? Negi tavo broliai
37 XXI   |         skarmalus.~    - Koks čia toks skubus reikalas? - parūpo
38 XXII  |        žinai, negeriu. O reikalas toks: pavok man Girdvainio obuolmušius.~    -
39 XXII  |             atsakė Raupys ir buvo toks patenkintas, kaip dar niekada. -
40 XXIII |         pats savo balso nepažino. Toks nedrąsus jis buvo ir lyg
41 XXIII |           kaip išvežė jo dukterį. Toks sunkus miegas užėjo tarsi
42 XXIII |       staiga jam liūdna pasidarė. Toks vienišas pasijuto, kaip
43 XXV   |           kurioje pusėje žvengia. Toks jis buvo klaidinantis ir
44 XXV   |       ratų išlikusi. Kas čia būtų toks atvažiavęs, galvon nesuimsi.
45 XXV   |         klausiu jo: "Kas čia būtų toks atvažiavęs?" Jis man ir
46 XXVI  |       nelemti obuolmušiai.~    Ir toks sielvartas jį tada pagavo,
47 XXVI  |           su ragais ir kanopomis! Toks baisus ir paklaikęs iš pirmo
48 XXVII |        visada laiminga būsiu.~    Toks dukters jautrumas dar labiau
49 XXVIII|          Anupro nepastebėjęs. Kur toks arklius suras! Tokiam tiktai
50 XXVIII|           Anupras.~    - O kas tu toks? - grįžtelėjo Girdvainis,
51 XXVIII|     bepažinti. O aš - koks buvau, toks ir esu. Argi jau Anupro
52 XXIX  |  Baltaragis numodamas. - Buvo čia toks kaimyno kalvio puskvaišis
53 XXXI  |           atsiduso ir tarė:~    - Toks jau gyvenimas! Su vėjais
54 XXXII |     pamatytų, bet čia pat kildavo toks kartus apmaudas, pabusdavo
55 XXXV  |        gali laukti iš velnių?~    Toks šiurpulys ėmė krėsti Šešelgą,
56 XXXVI |       galvą neatėjo, kad čia būtų toks baisus Šešelgos kerštas):
57 XXXVI |            kas čia būtų ir iš kur toks maras staiga užėjęs.~   
58 XL    |    nežinanti, tiktai mananti, kad toks daiktas, kaip arklio žiaunos,
59 XLV   |     tėveli, pavakarieniausime. Tu toks suvargęs, sunykęs, gaila
60 XLV   |          net neatsimena, kada jis toks laimingas buvo, kaip tą
61 XLV   |  paskutinis obuolmušių žvengimas. Toks skardus, kad net seklyčios
62 XLV   |          kai susitiko akis į akį, toks nusiminęs, kad net širdį
63 XLVI  |           eržilų žvengimas. Visai toks pat, kaip tada, kai Girdvainis
64 XLVII |         sparnus. O Jurgutį pagavo toks įnirtimas, kad jis palindo
65 XLVII |          neapykanta jautė, kad ir toks atpildas būtų per mažas