Chapter

 1 III  |            Tiktai vienas Švendubrės klebonas Bonifacas Bobinas gal būtų
 2 III  |        išblaškytos kortos, o krėsle klebonas knarkė, kad net langai tirtėjo.~    -
 3 III  |           durų ir prislinko arčiau. Klebonas knarkė išsižiojęs, o musės
 4 III  |           ranka, baidydama muses, o klebonas nustojo knarkęs ir apsidairė
 5 III  |    Baltaragio malūną, - nusižiovavo klebonas ir pertraukė Uršulės pasakojimą. -
 6 III  |               pažiūrėjo apsiblausęs klebonas į Uršulę ir liūdnai palingavo
 7 III  |     Žioptelėjo Uršulė ir sustojo, o klebonas vėl ėmė knarkti.~    Gerą
 8 III  |        žadinti. Pagaliau knarkdamas klebonas iš to miego saldumo vos
 9 III  |          klebonėli? - paklausė.~    Klebonas vėl atmerkė akis ir, pamatęs
10 III  |            beeinanti pro duris, bet klebonas, lyg kažką prisiminęs, ją
11 III  |            papasakosi? - susidomėjo klebonas.~    - Ogi štai ką! - Uršulė
12 III  |             iš naujo savo istoriją. Klebonas klausė, klausė, ir vėl jam
13 III  |           Kaip tai kur? - nesuprato klebonas. - Nagi namo.~    - Negaliu
14 III  |                Ak šitaip! - suprato klebonas.- Na, tai sakiau, eik į
15 III  |         Uršulė padėkojo ir išėjo, o klebonas ir vėl užmigo, visai užmiršdamas
16 III  |         velnio nuotaka? - nesuprato klebonas.~    - Ogi ta, kurią Baltaragis
17 III  |            velnio ir neišleido.~    Klebonas buvo visiškai užmiršęs tą
18 III  |   supainiojo.~    - Gerai, - pasakė klebonas davatkoms. - Ištirsiu tą
19 III  |          apie Baltaragį, - atsiminė klebonas. - Kaip jis ten dabar?~    -
20 III  |           reikia sužinoti, - pasakė klebonas ir nuėjo nepatenkintas,
21 III  |             kad sukasi? - nesuprato klebonas.~    - Betgi be vėjo, klebonėli, -
22 III  |         Kaip tai be vėjo? - nustebo klebonas.~    - Nagi taip, be vėjo
23 III  |             Reiks ištirti, - sutiko klebonas. - Jei ką naujo sužinosi,
24 III  |             jį ten supaisys. Tai ir klebonas, nors ir norėjo viską ištirti
25 III  |          sis, čia tas, ir užsimiršo klebonas, kad toks nepaprastas malūnininkas
26 III  |           jais bėgioti pas kleboną. Klebonas iš pradžių klausėsi, stebėjosi,
27 IV   |           davatka. Ne be reikalo ir klebonas ant manęs supyko. Juk tai
28 XXIV |       miegas taip ir lipdė akis, ir klebonas apsivertė ant kito šono.~    "
29 XXIV |           altoriaus ir laukia, kada klebonas pasirodys.~    Bet pasirodė
30 XXIV |       zakristijonas ir sugrįžo, bet klebonas dar negreitai pasirodė.
31 XXIV |              kol atėjo užsimiegojęs klebonas ir pašaukė juos į zakristiją.~    -
32 XXIV |        Pažiūrėjo tada nepatenkintas klebonas, paskutinis miegas nuo blakstienų
33 XXIV |        nepriimsiu. užsakų, - atsakė klebonas. - Su piktom dvasiom turite
34 XXIV |            ir padėjo ant stalo.~    Klebonas pažiūrėjo į dešimtrublinę,
35 XXIV |            Atkalbėjo tada poterius, klebonas lotyniškai, pamažu, žiovaudamas.
36 XXIV | žvilgčiodami.~    Po poterių subarė klebonas jaunuosius ir vėl sako:~    -
37 XXIV |   dešimtrublę ant stalo padėjo.~    Klebonas pašnairavo į naują dešimtrublę
38 XXIV |      Girdėjau, - atsakė užrašydamas klebonas. - Tėvas buvo geras ūkininkas,
39 XXIV |          nuotaka iš kur? - paklausė klebonas.~    - Iš Paudruvės kaimo, -
40 XXIV |               Pala? - nustojo rašęs klebonas. - Kokio Baltaragio? Ar
41 XXIV |            maniau, - nuleido rankas klebonas. - Apraganiavo tave, neišmanėli,
42 XXIV |              Matau, matau, - sutiko klebonas. - Priimsiu užsakus, bet
43 XXIV |         Kokius arklius? - nesuprato klebonas.~    Girdvainis lyg įgeltas
44 XXV  |        nelauktais užsakais, kuriuos klebonas vis dėlto paskelbė po pamokslo (
45 XXVI |         sumanymas, jei užsimiegojęs klebonas Bonifacas Bobinas su savo
46 XXXIX|        rėkaudami - į kleboniją.~    Klebonas Bonifacas Bobinas kaip tik
47 XXXIX|       pražuvusią arkliavagio dūšią, Klebonas iš pradžių nenorėjo sutikti,
48 XXXIX|           atvyksta į kleboniją.~    Klebonas išėjo į prieangį pasižiūrėti,
49 XXXIX|             Kokią raganą? - nustebo klebonas.~    - Nagi šitą velnio
50 XXXIX|       nuotaką? - vis dar neatsigodo klebonas.~    - Nagi šitą prakeiktą
51 XXXIX|           kad ji ragana? - paklausė klebonas.~    Tada visas būrys davatkų,
52 XXXIX|          šaukė, kad palauktų...~    Klebonas klausėsi klausėsi davatkų
53 XXXIX|       pasakysi? - pagaliau kreipėsi klebonas į Uršulę.~    Ta nusilenkė
54 XL   |      Paudruvės kaimui padaryti.~    Klebonas krūptelėjo, prisiminęs,
55 XL   |              sugriaudėjo neiškentęs klebonas.~    - Ne, klebonėli, aš
56 XL   |           ar ne, nieko nežinau.~    Klebonas nutylėjo lyg mietą prarijęs,
57 XL   |      Girdvainio obuolmušius pavogė. Klebonas per mišparus kai užgiedojęs,
58 XL   |          nieko nepadėjo, ir kai tik klebonas giedodavęs mišparus, ji
59 XL   |          pagaliau tarė pasipiktinęs klebonas. - Seniau tokias raganas
60 XL   |        užpirkti mišias, kurių dabar klebonas neatlaikys ir neduos išrišimo
61 XL   |          užtenka. Tai persižegnojęs klebonas nuėjo kaip Pilotas, griežtai
62 XLI  |        neprasidėjęs. Tegu būtų pats klebonas daręs su ja, ką norėjęs.~   
63 XLI  |          prasimanėte? - pasipiktino klebonas.~    - Nekalta mergelė buvo, -
64 XLI  |     Padievyčio tiltelio.~    Supyko klebonas už tokį savo tarnų kvailumą