Chapter

 1 II     |     teisybę sakė, nes ir pati ne viską suprato, o jeigu suprato,
 2 III    |      Baisiai liežuvį jai niežėjo viską iki galo išpasakoti, tik
 3 III    | užsimiegojusiam, Uršulė negalėjo viską ligi galo išaiškinti. Dabar
 4 III    |       jos ėmė iš dešimtų lupų ir viską supainiojo.~    - Gerai, -
 5 III    |         klebonas, nors ir norėjo viską ištirti kaip reikia, neturėjo
 6 X      |        pripildžiusio jo širdį ir viską aplinkui - skardį, malūną,
 7 XI     |  Baltaragio meilė, bet ji mokėjo viską juokais paversti. Skraidė
 8 XI     |    žmonos lavoną ir pajutęs, kad viską pasaulyje prarado.~    Po
 9 XII    |      laikykis! Reikia gyventi ir viską pakelti, o kas mirė - amžiną
10 XII    |   pagautas naujo rūpesčio, kuris viską nustelbė lyg nepermatomas
11 XIII   |        naujo Baltaragio namuose, viską suimdama Į savo rankas ir
12 XIII   |              O Baltaragis, tarsi viską užmiršęs, tylus ir susimąstęs
13 XIV    |        rūpesčius ir susigraužimą viską pasaulyje - be dukters -
14 XV     |   spėliojo, ar tik ne Juodvalkis viską padarė. Kai Baltaragiui
15 XV     |  Šešelgai bajorišką kalamašką ir viską puikiausiai sutvarkysiu.~   
16 XV     |        negalima buvo suprasti ir viską teko laikyti pusbernio,
17 XVI    |        visiškai sukvailėdavo ir, viską užmiršęs, ryte rydavo ją
18 XIX    |        daugiau neapgausi, aš jau viską žinau. Jei nori, kad susitaikytume,
19 XX     |     pakilo nepermatomas rūkas ir viską užliejo - kelius, ežerus,
20 XXI    |      durų supykęs Šešelga.~    - Viską pamynė po kojomis obuolmušiai... -
21 XXII   |         su buteliu ir, dėdamasis viską žinąs, paklausė karčemininko
22 XXII   |         ketino nueiti ir išduoti viską Girdvainiui, tik bijojo
23 XXIII  |   dukterį, o Anupras, nors ir ne viską nugirsdamas, ką jam uošvis
24 XXIV   |          palikęs savo nuotaką ir viską užmiršęs pasaulyje.~   
25 XXV    |    atsitiko, suprato, nors ir ne viską žinojo, kodėl Jurga viena
26 XXV    |         nieko negalėjo suprasti. Viską žinojo ir suprato tiktai
27 XXVI   |        Jurga, - tarė Jurgutis. - Viską pamynė po kojomis nelemti
28 XXVI   |        prasmegti kiaurai žemę ir viską užmiršti. Bet nieko neužmiršo
29 XXVI   |        išgelbėjęs Jurgą, kuri už viską jam buvo brangesnė.~   
30 XXVIII |      savo obuolmušių žvengimą ir viską pasaulyje užmiršdavo. Net
31 XXIX   |         ir norėjo tiktai vieno - viską užmiršti. Tik širdis neklausė.
32 XXIX   |    Anupras. - Ne viskas pražuvo. Viską dar galima išgelbėti. Reikia
33 XXIX   |           pasižiūrėjo ir suprato viską be žodžių.~    Pasėdėjo
34 XXIX   |    nepaisys, nueis savo keliais, viską sulaužys, suvers, išblaškys
35 XXIX   |     visko išsižadėjusi, o kitas, viską užmiršęs, klaidžiojo šunkeliais
36 XXIX   |    pratarė Visgirda, pats vienas viską suprasdamas. - Tik tos pelėdos
37 XXX    |       kaip sakė Šešelga, bet tau viską pasakysiu. Tik vis tavęs
38 XXX    |      pasimetęs ir nusiminęs, lyg viską pasaulyje praradęs.~
39 XXXI   |    stengėsi geriau įsižiūrėti ir viską išsiaiškinti, bet drumstėsi
40 XXXI   |         Visgirda pro tirštą rūką viską pamatė ir suprato. Neliko
41 XXXI   |         surasti Girdvainį ir jam viską išaiškinti. Gal tada galima
42 XXXII  |         galą Girdvainio ieškoti. Viską užmirštų, visko išsižadėtų,
43 XXXV   |          bėk nors į svieto galą, viską palikęs. Tiesiog špygom
44 XXXVI  |              Bet nespėjo Šešelga viską gerai apgalvoti, kai ištiko
45 XXXVII |      vieno - greičiau užmigti ir viską užmiršti kaip sapną.~   
46 XXXVIII|           ketindamas pats vienas viską apgalvoti, kaip atsikeršyti,
47 XXXVIII| šventoriaus tvoros, laukdamas ir viską iš naujo apsvarstydamas.
48 XXXVIII|     bažnyčią, tvirtai pasiryžusi viską padaryti, kaip žadėjo, ir
49 XXXIX  |      klebonui kaip per išpažintį viską prisipažinsiu.~    Tai,
50 XLII   |           ar tu galėsi?~    - Aš viską galiu! - staiga užsidegė
51 XLII   |          pasibaigė ir bus galima viską pataisyti. Tik Pinčukas,
52 XLII   |        piršlybas. Deja, nors ir, viską sutvarkęs, skubėjo piršlys,
53 XLIII  |      obuolmušių. Su jais tarytum viską buvo praradęs. Po klajonių
54 XLIII  |          su gryna sąžine, kad už viską atkentėjo ir padarė, ką
55 XLIV   |       per audrą, suabejojai, tai viską praradai ir pats žuvai.~
56 XLV    |     pasidariau! Ir kaip apleidau viską. Nepyk, tėveli! Aš tuojau
57 XLV    |           lyg visai nesirgusi ir viską užmiršusi, sukosi linksma
58 XLVI   |       lyg vejama mėnulio delčia, viską suprato ir apmirė vietoje.~   
59 XLVI   |         žemėn įsmukęs. Dabar jis viską suprato.~    - Jurgele mano,