Chapter

 1 I     |          dukters paveržti.~    Kaip ten iš tikrųjų buvo, niekas
 2 II    |            vardu vadinosi.~    Kaip ten buvo - nesuprasi, o ir pati
 3 II    |          žalia rūta užkišta. O kaip ten toliau seklyčioje buvo,
 4 II    |      sijonas, užsikabinęs už krūmo, ten ir liko. Ką su juo veiksi,
 5 III   | gargaliuojančią gerklę ir bijodamos ten prasmegti. Uršulė mostelejo
 6 III   |           Matyt, velnio veislė suka ten lizdą.~    - Tikriausiai, -
 7 III   |           ir ne pėsčia buvo, bet ir ten raitų atsirado, taigi buvo
 8 III   |       atsiminė klebonas. - Kaip jis ten dabar?~    - Nežinau, klebonėli, -
 9 III   |            be vėjo, ir tiek. Kas jį ten supaisys. Tai ir klebonas,
10 V     | pasiklausyti, kokia ta merga ir kas ten yra.~    Švendubrės merginos
11 V     |            dukterį nuvažiuoti, nors ten ir kažin kokie užkerėjimai
12 VIII  |           uogautojų. Bet ir uogauti ten buvo pavojinga.~    Pelkės
13 VIII  |             parūpdavo.~    - Ką jis ten mala? - pagalvodavo, bet
14 XI    |          trobą, nujausdami nelaimę. Ten atrasdavo Baltaragį, susiėmusį
15 XIV   |      jaunikiui kliuvo.~    - Kokios ten vestuvės? - numykė visai
16 XV    |           gelda į Paudruvės pelkes. Ten ir jam gerai kliuvę, netyčia
17 XV    |            savo akimis mačiau. Koks ten Jurgutis? Ar aš to kvaišos
18 XV    |           paskui ir galas žino, kas ten dėjosi.~
19 XVII  |             Jurgučio, kuris amžinai ten slankiodavo kaip užkerėtas.~    -
20 XVII  |            grįždavo į kalvę, bet ir ten negalėjo nusiraminti. Pūsdamas
21 XVIII |          iškilti, kad pamatytų, kas ten dindi.~    Ir pagaliau pamatė.
22 XIX   |       kitais balų paukščiais, kurie ten veisėsi. Paskui ir paukščiai
23 XX    |             į seklyčios langus, bet ten mirguliavo tiktai paskutinės
24 XX    |           ir visi nuėjo į seklyčią. Ten juos sutiko Jurga su šluota
25 XX    |         padėjai?~    - Kur padėjau, ten atrasiu, - sumišo Girdvainis.~    -
26 XXI   |      atidaryti kamaros durų, kai iš ten pasigirdo niaurus urzgimas
27 XXI   |         tave su reikalu.~    - Koks ten šuns pan ir su kokiu reikalu?
28 XXII  |             Pinčukas. - Kur norėsi, ten galėsi juos dėti. Tiktai
29 XXIII |            kur mes nuskrisim?~    - Ten, kur savo laimę atrasim! -
30 XXIV  |         kurią pusę tiktai atsisuks, ten ir žvengimas pasigirsta.~   
31 XXV   |            atgal į bažnyčią. Bet ir ten ji negalėjo nusiraminti.~   
32 XXVI  |          jis parėjo į kalvę, bet ir ten nesurado sau vietos. Visą
33 XXVII |     užsidaręs būdavo malūne. Ką jis ten veikė, net duktė nežinojo.
34 XXVIII|         nesakęs, tiesiai per laukus ten, kur tas žvengimas pasigirsdavo.
35 XXIX  |             ji pabėgo į seklyčią ir ten ligi valiai paleido savo
36 XXX   |          kažkas juoduoja.~    - Kas ten? - paklausė Girdvainis.~    -
37 XXXIII|      pasijuokė kalvis.~    - Kas jį ten žino? - atsakė Baltaragis,
38 XXXIV |             už vartų pažiūrėti, kas ten darosi.~    Per laukus,
39 XXXIV |             lįsk į arklio odą, kuri ten padžiauta.~    Antrą kartą
40 XXXIV |           šmurkštelėjo į stadalą ir ten įlindo į pirmo arklio odą
41 XXXIV |        obuolmušio. Antro arklio oda ten pat kabojo.~    Raupys per
42 XXXVI |         Girdvainio obuolmušiai, nuo ten ir prasidėjo maras. Ar tik
43 XXXVII|        kalno stovi pakrypę kryžiai. Ten neša karstą, o jame visą
44 XXXIX |            Leokadijos lova ir kažką ten veikė.~    Abejonių jokių
45 XXXIX |            tąsyti už kasų. O kokios ten kasos galėjo būti supintijusios
46 XL    |       kuodeliu ir nubėgusi į mišką, ten padėjusi ant skruzdėlyno
47 XLI   |             bet dieve apsaugok koks ten buvo ėjimas!) visa šlapia (
48 XLI   |            už pirmo kalnelio, duoti ten jai gerai į padalkas ir
49 XLI   |                Ką dabar darysi? Nei ten, nei atgal. Nuvaryta Uršulė
50 XLII  |    Gaidžgalės karčemą, - rengėsi ir ten užtaisyti jam kilpas, -
51 XLIII |         kelią, - ir nesužinojo, kas ten vakar karčemoje atsitiko.~   
52 XLIII |            apsidairyti į lauką. Gal ten kas darosi?~    Bet lauke
53 XLIII |          Šešelga grįžo į karčemą, o ten vis dar tas zvimbimas nesiliovė.
54 XLIV  |        pelkes ties pirma akivara ir ten sutiko Pinčuką, kuris pirmas
55 XLIV  |             žaibų ir perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo ilgisi?
56 XLIV  |    perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo ilgisi? O jeigu nelaukia,
57 XLVII |             nugriuvo, buvo neaišku. Ten jį ir palaidojo, iš pušies
58 XLVII |          nieko negalėjo papasakoti. Ten jį palaidojo po malūno griuvėsiais.