Chapter

 1 XVIII  |         kelio.~    Ties Gaidžgalės karčema jau buvo atskridęs Pinčukas,
 2 XXI    |          Pinčukas atėjo temstant į karčemą ne tiktai be lazdelės ir
 3 XXI    |          liko tiktai viena pakelės karčema, kurią jis pats baigė pragerti,
 4 XXI    |          kiek apsiramino ir įėjo į karčemą.~    - Labas vakaras, -
 5 XXI    |        Eitum iš kur atėjęs, tuojau karčemą uždarysiu.~    - Aš neilgam,
 6 XXI    |            tai apsidairė po tuščią karčemą ir paklausė:~    - Ar nežinai,
 7 XXI    |          mano biednos galvos. Visą karčemą pasmardino tas chamas.~    -
 8 XXI    |   nepasisekė nugirsti. Tuo laiku į karčemą atėjo visas purvinas kalvio
 9 XXVI   | svirduliuodamas nuėjo į Gaidžgalės karčemą ir išmainė pasagas su Šešelga
10 XXVI   |           viskas aplinkui sukasi - karčema, malūnas, kalvė, Jurga su
11 XXVI   |           skubinosi. Jis, įlėkęs į karčemą, nuvertė nuo suolo miegantį
12 XXVI   |         Tada jis be kvapo atlėkė į karčemą ir išsinešė dvikartėje Raupį
13 XXX    |         dabar tiesiai į Gaidžgalės karčemą atsiimti pragertų pasagų.~   
14 XXXI   |         kryžkelėje buvo Gaidžgalės karčema, ir pamatė atvažiuojant
15 XXXI   |         pabaisa stovėjo pašiurpusi karčema. Pro stadalą prabėgo lyg
16 XXXI   |        apie malūną, o iš ryto apie karčemą tie patys paukščiai sukasi?
17 XXXI   |        rūko gurulais ir paslėpdama karčemą. Visgirda pro tirštą rūką
18 XXXI   |        Pavakare atėjo į Gaidžgalės karčemą Jurgutis ir griežtai pareikalavo
19 XXXIII |          Nebent dar kartą grįžti į karčemą ir pareikalauti savo pasagų?
20 XXXIV  |            neatbėgtų arkliavagis į karčemą ir nepramanytų jam bėdos
21 XXXIV  |      išsisukti Šešelga. - Pas mane karčema, turiu alaus ir degtinės,
22 XXXIV  |  arkliavagių lizdą, tavo prakeiktą karčemą.~    - Darykit, geri žmonės,
23 XXXV   |        Patenkintas sugrįžo atgal į karčemą ir, nė ryto nesulaukęs,
24 XXXV   |            atgal į savo Gaidžgalės karčemą, vis dar pakeliui spiaudydamas
25 XXXV   |        kraštą.~    Sugrįžęs į savo karčemą, nieko daugiau neveikė,
26 XXXVI  |            tiek nukrypo į Šešelgos karčemą. Juk ties ta karčema krito
27 XXXVI  |      Šešelgos karčemą. Juk ties ta karčema krito Girdvainio obuolmušiai,
28 XXXVI  |        Išjojus būriui, susirinko į karčemą kaimo vyrai sužinoti, ko
29 XXXVI  |        nusigando Šešelga. - Kas gi karčemą laikys, mužikus girdys ir
30 XXXVI  |  išsiversiu.~    Sugrįžo Šešelga į karčemą, galvodamas, kad dabar jis
31 XXXVI  |            į gerklę.~    Sugrįžo į karčemą Šešelga, nieko nelaimėjęs,
32 XXXVIII|        nusiminęs, pardūlino į savo karčemą, nes ir kam keršyti nežinojo.~   
33 XLII   |             eidamas pro Gaidžgalės karčemą, - rengėsi ir ten užtaisyti
34 XLII   |                 Priėjęs Gaidžgalės karčemą, stabtelėjo ir pasižiūrėjo.
35 XLII   |         Visgirda, palikęs ūžiančią karčemą, pasuko keliu į savo kaimą,
36 XLIII  |           kaip nuėjęs į Gaidžgalės karčemą atsiimti pragertų pasagų,
37 XLIII  |        pasagas, nuėjo į Gaidžgalės karčemą. Kažkur jis prasilenkė su
38 XLIII  |       sklindantį lauke ir per visą karčemą, ir krūptelėjo nusigandęs.~    -
39 XLIII  |            ir iš kur zvimbia. Visa karčema buvo pilna klaikaus ūžesio.
40 XLIII  |        Susirūpinęs Šešelga grįžo į karčemą, o ten vis dar tas zvimbimas
41 XLIII  |          iš visų kampų, tarsi visa karčema būtų kažkokio prakeikimo
42 XLIII  |          kiaurai žemę su visa savo karčema. Tiktai nujautė, kad šis
43 XLIII  |            kitokių - praėjo pro jo karčemą. Bet nespėjo Girdvainis
44 XLIV   |      galvos, uždegdamas Gaidžgalės karčemą! Bet jis visai nežinojo,
45 XLIV   |          ir nuo griausmo sudrebėjo karčema. Pašoko apkvaišęs iš užkampio,
46 XLIV   |          liepsnų liežuviai ir visa karčema priėjo dūmų. Puolė pro duris,
47 XLIV   |             atbulas griuvo atgal į karčemą ir apsvilęs su dūmais išsivertė
48 XLIV   |          Pleškėdama liepsnojo visa karčema. Šešelga norėjo bėgti į
49 XLIV   |                 Gelbėk! Girdvainis karčemą uždegė, - pravebleno Šešelga, -
50 XLIV   |           Tai ir gerai, kad uždegė karčemą, - atsakė piktai Pinčukas. -
51 XLIV   |             Negana, kad Girdvainis karčemą uždegė, o tu visai mane
52 XLVI   |          buvo žuvę ties Gaidžgalės karčema.~    "Ar nesapnuoju?" -
53 XLVI   |     pašvaistė. Tai degė Gaidžgalės karčema. Bet gaisras ilgiau nepatraukė
54 XLVII  |      vakaro matė degant Gaidžgalės karčemą, bet atrodė, kad perkūnas
55 XLVII  |           tai niekas nėjo gesinti. Karčema plynai sudegė, o kur dingo
56 XLVII  |        Niekam neatėjo į galvą, kad karčemą būtų uždegęs Girdvainis,
57 XLVII  |         kryžkelėje degė Gaidžgalės karčema.~    Jurgutis prisiminė
58 XLVIII |      kryžkele, kur buvo Gaidžgalės karčema, pasivaideno arkliavagio