Chapter

 1 I     |    stovėjo Baltaragio vėjinis malūnas. Nuo neatmenamų laikų mosavo
 2 I     |    pelkių maurais. Baltaragio malūnas buvo ant aukščiausio kranto,
 3 I     |     laiką skalavo pakrantę, o malūnas vis stovėjo kaip stovėjęs
 4 I     |   paklysdavo, nors Baltaragio malūnas iš tolo per mylią buvo matomas.~   
 5 I     |     kartais jis atsakydavo. - Malūnas ant kalno, iš tolo matyti,
 6 II    | Baltaragio, ir ne dvaras, bet malūnas.~    - Tai mums jo kaip
 7 III   |       išgirdo, kad Baltaragio malūnas sukasi be vėjo.~    - Čia
 8 III   |       pamatė, kaip Baltaragio malūnas mosuoja sparnais, nors buvo
 9 III   |   įpuolusi sako, - Baltaragio malūnas sukasi~    - Tai kas, kad
10 III   |  norėjo parodyti Uršulė, kaip malūnas sukasi, bet tiktai dulkes
11 III   |      naujo negalėjo sužinoti. Malūnas tiktai sukasi be vėjo, ir
12 VI    |  visai nebūtų. Jam tik vienas malūnas niekada iš galvos neišeidavo.~    -
13 VI    |  galvos neišeidavo.~    - Tas malūnas susuko tau galvą, - kartais
14 VII   |        O to Juoko buvo pilnas malūnas, pilni pavasariniai laukai,
15 VII   |  nustelbtų piršlių skambalus. Malūnas net kaukdavo visais balsais,
16 VII   | rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui
17 VIII  |        kur stovėjo Baltaragio malūnas, buvo Paudruvės pelkės,
18 VIII  |       Didelio čia daikto, kad malūnas mala. Tegu sau mala.~   
19 VIII  |      pažiūrėti, ką Baltaragio malūnas mala. Ir gal būtų niekada
20 VIII  |   galiu dar palaukti, kad tik malūnas ūžtų.~    Baltaragis pažiūrėjo
21 X     |       visas Paudruvės kaimas. Malūnas ir tas stovėjo iškėlęs sparnus,
22 X     |       ją masino iš pat mažens malūnas už ežero ant kalno su besisukančiais
23 X     |      sukosi malūno sparnai ir malūnas ūžė, tolumoje tyvuliavo
24 X     | apstulbusiam Baltaragiui.~    Malūnas rūko pro visus plyšius,
25 XI    |      buvo pilni namai, pilnas malūnas, pilnas skardis ir paežerė,
26 XI    | stvėrėsi stabdyti malūną.~    Malūnas girgždėdamas sustojo, o
27 XI    |   Buvo pats malimo metas, bet malūnas vis dažniau stovėjo sustingęs
28 XII   |     nustojo suktis Baltaragio malūnas. Su jo sparnais apsisuko
29 XII   |   pakriūtės stovėjo sustingęs malūnas, o saulėleidžio žaroje aplinkui
30 XII   |    lyg pakilęs į orą, stovėjo malūnas. Bet ir jis buvo kažkur
31 XII   | miglotas. Šalimais ūžė tartum malūnas ant neramaus ežero kranto.
32 XIV   | malūno sparnų kaip vėjas.~    Malūnas tuojau pradėjo suktis, ir
33 XVIII | pasuko malūno sparną, kad net malūnas pašoko iš vietos, o jis
34 XVIII |   buvo kaip tyčia be vėjo, ir malūnas stovėjo, suglaudęs sparnus.
35 XVIII |    dingęs, malimo buvo pilnas malūnas, o čia tokia gaišatis. Pagaliau
36 XX    |   matyti ant kalno Baltaragio malūnas, kai staiga iš Paudruvės
37 XX    |       stovi suglaudęs sparnus malūnas, lyg užsnūdęs, o viršum
38 XX    |     ir paklydome. Tiktai jūsų malūnas išgelbėjo. Ar priimsite
39 XXVI  |    aplinkui sukasi - karčema, malūnas, kalvė, Jurga su jaunikiu,
40 XXVI  |  amžinai sutems kaip naktį, o malūnas ant kalno persekios kaip
41 XXVII | rūpesčių, žmonėms pasakė, kad malūnas sugedęs, o jis pasenęs ir
42 XXIX  |     ir Baltaragio malūną.~    Malūnas stovėjo vakaro prieblandoje
43 XXXVII|       kranto stovėjo užsnūdęs malūnas.~    Pinčukas užlėkė ant
44 XXXVII|  Sutraškėjo, subraškėjo visas malūnas, o sparnai kaip per viesulą
45 XXXVII|       bėga, metai slenka. Tik malūnas visą laiką ūžia, ir jo ūžime
46 XXXVII| aptraukia tamsūs debesys.~    Malūnas sustingsta kaip šmėkla ant
47 XXXVII|       diena išsisklaidys. Yra malūnas ir jo ūžimas, yra pakriūtė
48 XXXVII|     už lango ryto sambrėškoje malūnas stovi ant pakriūtės kaip
49 XLIII |     kranto stovėjo Baltaragio malūnas, tarsi rankas iškėlęs, Atrodė,
50 XLIV  |  pakriūtės stovėjo Baltaragio malūnas, iškėlęs sparnus lyg rankas,
51 XLVI  |     ir taip sužvengė, kad net malūnas visas sudrebėjo, o Baltaragis
52 XLVI  |       malūno sparnus. Tuščias malūnas ūžė visais garsais, susimaišydamas
53 XLVI  |  šaipėsi kaip įmanydamas.~    Malūnas ūžė net kaukdamas, nustelbdamas
54 XLVII |      tokios pakriūtės stovėjo malūnas, tai ir nutrenkė.~    Po
55 XLVII |   matyti ant kalno Baltaragio malūnas, iškėlęs sparnus lyg rankas,
56 XLVIII|        kur stovėjo Baltaragio malūnas, ir pradeda tada tenai dėtis
57 XLVIII|   skardį, kur buvo Baltaragio malūnas, o dabar tiktai akmenų krūva,