| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] jomis 3 joms 5 jos 126 ju 57 jucdvalkiu 1 judesi 1 judetu 1 | Frequency [« »] 58 karcema 58 ten 58 visas 57 ju 57 malunas 55 kuri 54 ˛mones | Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances ju |
Chapter
1 I | sąsmaukų tilčiukai, - o jų buvo ne vienas, bet septyni, - 2 II | nekaltas mergeles ir saugojo jų skaistybę. Bet Švendubrė 3 III | ir pats kaip boba įtikėjo jų neįveikiama galybe. Taigi 4 IV | ir nesulaukia, o aš ir be jų apsieisiu.~ Supyko Uršulė, 5 VI | e˛ero vandenis, ar nepradeda jų paviršius ribuliuoti nuo 6 VI | nė kiek nesirūpino, tarsi jų visai nebūtų. Jam tik vienas 7 XII | antvo˛ą, Baltaragis nuo jų kurtaus bildesio lyg atsipeikėjo 8 XII | šešėliu. Ar ne Marcelė ant jų supasi? Širdyje smilktelėjo, 9 XIII | ˛valgėsi pro ˛alsvą ūką, ir nuo jų sklisdavo gaivus ošimas.~ 10 XVIII | piršlių, nors ir girdėsi jų skambalus.~ Taip nutaręs, 11 XVIII | dukters piršliams ir lakstė jų taisyti. O piršliai su jaunikiais 12 XX | tiltelį prava˛iavome, o jų septyni. Lėk tiesiai, nieko 13 XXI | Girdvainio obuolmušius, nes jų neįstengė pavogti. Net prieiti 14 XXI | pavogti. Net prieiti prie jų negalima buvo, nes Girdvainis 15 XXI | obuolmušiais guldavo ir niekada jų iš akių neišleisdavo. Tai 16 XXII | obuolmušius, ir čia dėl jų derasi. Bet Raupys šūktelėjo 17 XXII | galėsi juos dėti. Tiktai kad jų Girdvainis daugiau nematytų.~ 18 XXII | Šešelga u˛ durų klausėsi jų kalbos, tai supykęs atsakė:~ - 19 XXV | arkliavagiu susidėjo, o u˛ jų pečių dar stovi tėvas raganius. 20 XXVI | bet vos tik priėjo prie jų, kai šie taip suprunkštė 21 XXVI | tada vargu ar būtų pavykęs jų sumanymas, jei u˛simiegojęs 22 XXVII | aplink seklyčios langus. Bet jų kaukime Jurgos širdis girdėjo 23 XXVII | savo obuolmušių ir niekur jų nesurasdamas, tiktai visą 24 XXVII | tiktai visą laiką girdėdamas jų ˛vengimą, kuris ir klaidino 25 XXVIII | obuolmušių ˛vengimą ir niekur jų nesurasdamas. Ir kur tu 26 XXVIII | šaipysis, todėl iš tolo jų vengė ir į jokias kalbas 27 XXVIII | visiškai u˛miršo, tarsi jų būtų ir neturėjęs, - tai 28 XXVIII | ją nuva˛iuoti. Kaip aš be jų nuva˛iuosiu? - ne˛moniškas 29 XXIX | languose nemirgėjo.~ - O gal jų ir gyvų nebėra? - apsidairė 30 XXX | įklampino. Geriau jis būtų jų visai neturėjęs, negu pats 31 XXX | ašarose paskandinai. Mesk jų ieškojęs ir eik jos gelbėti, 32 XXX | obuolmušių ˛vengimą ir niekur jų nesuranda. Tai dabar, kai 33 XXXI | nuvarė obuolmušius, kad jų net pats Girdvainis, jei 34 XXXI | turėjo, dar ir šiandien jų ieško lyg galvos netekęs.~ - 35 XXXI | dvėselienas ir nusilupti nuo jų kanopų pasagas. Jurgutis 36 XXXV | vogtų arklių, nebebus ir jų uodegų. O iš tų uodegų Šešelga 37 XXXV | mu˛ikai u˛badys. Padėk man nuo jų apsiginti.~ - Et, - supyko 38 XXXV | vald˛iai mu˛ikus apskųsiąs, ir jų arklius išgaišinsiąs.~ 39 XXXVI | smaugianti arklius, negalėdama jų pavogti. Bet ir tie, jeigu 40 XXXVI | tie, jeigu tik nugaišdavęs jų arklys, nustodavo juokavę, 41 XXXVI | arklių marą. Tai kad ir jų arkliai neu˛sikrėstų ir 42 XXXVI | laikys, mu˛ikus girdys ir jų dūšias į pragarą varys?~ - 43 XXXVIII| čia varpai suskambino ir jų garsai trenkė kaip su kūju 44 XXXIX | velnio nuotaka nenorėjo ir jų apkerėti. O kaipgi, viena 45 XXXIX | antrame davatkyno gale, ir jų pareiga buvo, klebono u˛dėta, 46 XL | susidėjęs su arkliavagiu, o u˛ jų dar stovi tėvas raganius.~ 47 XLI | kuriam dar neatsibodo. Tarp jų pasimaišė ir vargšas Jurgutis 48 XLI | ka˛koks ponaičiukas tarp jų maišosi ir siundo dar smarkiau 49 XLIII | dvėselienas ir nusilupti nuo jų kanopų pasagas, su kuriomis 50 XLIV | lauko buvo u˛remtos, ir jų niekaip negalėjo išversti, 51 XLIV | Girdvainis ėjo tiesiai link jų, nieko nepaisydamas, tik 52 XLIV | tik suspėtų, kol ˛aibas jų nenutrenkė. Tada jis pats 53 XLIV | visa širdimi ver˛ėsi prie jų, tarsi širdyje ir būtų visas 54 XLVII | draskėsi po visą padangę. Pro jų akinančias šviesas buvo 55 XLVIII | eikliuosius ˛irgus ir klaid˛iojęs, jų ieškodamas, keliais ir kry˛keliais.~ 56 XLVIII | tikrasis gyvenimas?~ Aš jų ir neskiriu.~ Neskiria 57 XLVIII | pradeda ˛vengti er˛ilai, ir jų ˛vengimas nustelbia pavasario