Chapter

 1 I      |           pati smagiausia mergina, kuri savo skambiu juoku, linksmų
 2 I      |         tėvo išpaikinta vienturtė, kuri iš visko juokus krėtė ir
 3 I      |            neįspėjamos paslapties, kuri net mandriausius suklaidindavo,
 4 I      |         davatka Uršulė Purvinaitė, kuri ilgus metus gyveno Baltaragio
 5 II     |          buvo padariusi apžadus ir kuri globojo nekaltas mergeles
 6 III    |    pagalvojo, kad iš davatkyno bus kuri atėjusi jo trukdyti, tad
 7 III    |          įvykį jo parapijoje, apie kurį jam, tada užsimiegojusiam,
 8 V      |      obuolmušius visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną kaip
 9 V      |     važinėti, ieškodamas merginos, kuri nesibijotų visą gyvenimą
10 V      |       nesurasdavo tokios merginos, kuri susigundytų tokiais arkliais
11 V      |           kaip ta statinė be šulų, kuri niekada nebus pilna.~   
12 VI     |       tolima Baltaragių giminaite, kuri mergaudama paseno ir atrodė
13 VII    |         nenustelbė nė rami vasara, kuri kaip svaiginanti pasaka
14 VIII   |          toks nusmurgęs velniukas, kurį Pinčuko vardu vadino. Jam
15 IX     |          debesiu to paties smėlio, kurį ji išbarstė. Gal todėl jos
16 X      |        kaip savo netikėtos laimės, kuri atrodė jam kaip sapnas,
17 X      |         nerimu, atsigrįžo į trobą, kuri turėjo pavirsti jos naujais
18 X      |        kieme prie žydinčios obels, kuri pridengė juos savo šakomis.
19 XII    |           sielvartu, kiek ta jėga, kuri traukė į žemę. Tiktai tada,
20 XII    |            spingsulę viršum stalo, kuri blankiai apšvietė trobą.~   
21 XII    |        Baltaragis, supdamas lingę, kuri graudžiai girgždėjo, pritardama
22 XII    |            tik jo ilgesio svajonė, kuri išsisklaidė su malūno sparnais
23 XIII   |          Bet, peržengusi slenkstį, kurį pati buvo prakeikusi, nusigando
24 XIV    | neišsklaidydavo nė juokas dukters, kuri kas metai vis gražėjo ir
25 XIV    |           tas pažadas Pinčukui, už kurį su džiaugsmu būtų priėmęs
26 XVI    |          suplyšusį Uršulės sijoną, kurį aną kartą atnešė piemens
27 XVI    |         duktė, piktesnė už raganą, kuri jam vos akių neišdraskė
28 XVI    |   Baltaragį:~    - Kas ta mergina, kuri čia po kiemą bėgioja?~    -
29 XVI    |     velniui parūpo.~    - Nagi ta, kuri taip linksmai juokiasi ir
30 XVIII  |            savo nelaimę su Uršule, kuri laimingai pasibaigė, ir
31 XXI    |        palaikė jį nevykėliu bernu, kurį gaspadorius gerai apkūlė,
32 XXV    |         tas nežmoniškas žvengimas, kurį daug kas girdėjo ir negalėjo
33 XXVI   |     Švendubrę ir išgelbėjęs Jurgą, kuri už viską jam buvo brangesnė.~   
34 XXVII  |   prisisapnuodavo pavasario audra, kuri ją žaibais prikeldavo. Bet
35 XXVIII |       namus, o gal ir pas nuotaką, kuri laukia jo ir nesulaukia.~   
36 XXVIII |         ant akmens kraštelio. Taip kurį laiką abudu ir sėdėjo tylėdami.
37 XXIX   |     nesuraminsi sudrumstos meilės, kuri įžeista pavirsta baisia
38 XXXI   |          sunkiai prikrautą vežimą, kurį tempė iš paskutinių jėgų
39 XXXIII |       bičiulį kalvį Juodvalkį, pas kurį seniai jau nebuvo lankęsis.
40 XXXIII |          nuėjo į surūkusią pirkią, kuri pagaliau turėjo nušvisti
41 XXXIV  |      stadalą ir lįsk į arklio odą, kuri ten padžiauta.~    Antrą
42 XXXVII |           gaila buvo palikti tėvą, kurį, rodos, tos nelaimės visai
43 XXXVII |            naujo gyvenimo pareiga, kuri prižadina iš baisaus sielvarto.~   
44 XXXVII |          paguoda - gražuolė duktė, kuri primena motiną. Žvengia
45 XXXVII |          gyvena ir dukterį augina, kuri visas jo gyvenimo džiaugsmas
46 XXXVIII|      galima pasiekti seną svajonę, kuri savo aistra išdegino jai
47 XXXIX  |          atsakyti vargšei Uršulei, kuri čia buvo tikrai niekuo nekalta.
48 XXXIX  |        davatkėlė, vardu Leokadija, kuri varžėsi dėl pirmenybių davatkyne
49 XXXIX  |            užrištas. Įtarė Uršulę, kuri rengėsi pirmoji išeiti į
50 XXXIX  |         davatkėlė, vardu Cecilija, kuri matė, kaip vakar pavakare,
51 XXXIX  |          Nagi šitą velnio nuotaką, kuri norėjo visą mūsų davatkyną
52 XXXIX  |          prakeiktą davatką Uršulę, kuri prieš keletą metų atbėgo
53 XL     |         įgrisusi visa ta velniava, kuri jo parapijoje dėjosi. O
54 XLIV   |      Pinčukui, tik pušį pargriovė, kuri griūdama pritrenkė Girdvainį
55 XLVIII |           Ak, juk visa tai pasaka, kuri klaidina ir vedžioja, kaip