| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ˛mona 7 ˛monemis 1 ˛monems 3 ˛mones 54 ˛monese 4 ˛moniu 18 ˛monos 3 | Frequency [« »] 57 ju 57 malunas 55 kuri 54 ˛mones 53 velnias 52 akis 51 galvos | Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances ˛mones |
Chapter
1 I | čia gali paklysti? Kasdien ˛monės į malūną va˛iuoja, ir niekas 2 III | apie jo malūną. Kartais ˛monės tiktai pasijuokdavo iš jos: 3 III | iš tikrųjų taip yra, kaip ˛monės kalba.~ Netoli teko bėgti. 4 VI | Paudruvės merginą. Tuščiai ˛monės nekalba.~ Ir viskas bene 5 VI | nesuvokia ir nesupranta (˛monės jį dėl to malūno laikė glušu), 6 VI | glušu), u˛simindavo, kad ˛monės kartais nei šį, nei tą nukalba, 7 VI | pastogėje gyventi, dar ka˛in ko ˛monės gali prasimanyti. Baltaragis 8 VIII | kurios ištikdavo liekne ˛mones ir gyvulius. Bet tai netiesa. 9 VIII | Baltaragio malūno ū˛imo.~ ˇmonės būtų jį visai ir u˛miršę, 10 VIII | kad tas ne toks, kaip visi ˛monės, bet tiktai su viena skylute 11 XV | Visokių gandų pasklido, ir ˛monės visaip spėliojo. Kai kas 12 XV | Paudruvės pelkes.~ O kiti ˛monės kraipė galvas ir nenorėjo 13 XV | ką gi maltų?~ Gudresni ˛monės spėliojo, ar tik ne Juodvalkis 14 XVI | norėti iš velnio, jeigu ir ˛monės to gero apsčiai turi, o 15 XX | Girdvainis.~ - Girdėjai, ką ˛monės kalba? - atsakė susirūpinęs 16 XXI | Priešingai, dar padėjo, nes ˛monės iš karto jo pa˛inti negalėjo, 17 XXV | sekmadienį susirinkę į Švendubrę, ˛monės ne˛inojo, kuo daugiau stebėtis, 18 XXV | Net ba˛nyčioje neiškęsdami ˛monės ku˛dėjosi apie tuos nepaprastus 19 XXV | iš ba˛nyčios sujaudinti ˛monės ir pradėjo spėlioti, kaip 20 XXV | galva vargšui susisuko.~ ˇmonės ne˛inojo, ką manyti ir kuo 21 XXVI | ne˛inomus pasviečius, kur ˛monės jį priėmė kaip nebylį kvailiuką 22 XXVII | seniai nesisuko. Iš prad˛ių ˛monės, vengdami nelaimingos vietos, 23 XXVII | galės jį pataisyti.~ ˇmonės patikėjo ir va˛iavo į aplinkinius 24 XXVIII| kas nematė jo arklių, bet ˛monės tiktai pečiais traukė - 25 XXVIII| buvę, o ne arkliai - tada ˛monės įtariamai ˛vilgteldavo į 26 XXVIII| nepasitikėjimu, tarytum visi ˛monės būtų sutartinai pavogę jo 27 XXVIII| dabar gerai ˛inojo, kad ˛monės nieko jam nepadės, tiktai 28 XXVIII| darganos pasislėpdavo, ˛monės ir ne˛inojo. Jį galima buvo 29 XXX | turėsi.~ Pradėjo vengti ˛monės naktimis va˛inėti, kad su 30 XXXII | šermenų. Bent taip seni ˛monės kalba: pelėda kvatoja - 31 XXXIV | karčemą.~ - Darykit, geri ˛monės, ką norit, - kry˛iavosi 32 XXXV | gali prasimanyti? Jeigu jau ˛monės visiškai pabiuro, ko gali 33 XXXV | kelti ir ˛udyti nekaltus ˛mones.~ Vald˛ia pasi˛adėjo 34 XXXVI | Tokio arklių maro net seni ˛monės neprisiminė. Kad bent kokia 35 XXXVI | Nenoromis pradėjo spėlioti ˛monės, kas čia būtų ir iš kur 36 XXXVI | O čia dar prisiminė ˛monės arkliavagio Raupio nugalabijimą 37 XXXVI | negali padaryti.~ Akylesni ˛monės net nepaprastų dalykų buvo 38 XXXVI | nebekeršysianti, bet rengėsi ˛monės ir neprisirengė, Kas čia 39 XXXVI | net gėda buvo, tai kentė ˛monės, ne˛inodami, ką daryti, 40 XXXVI | kalėjime supus.~ Netikėjo ˛monės, kad taip galėtų būti, jog 41 XXXVI | arkliavagį pradėtų tampyti ˛mones po kalėjimus. Bet po kelių 42 XXXVI | u˛mokėtų.~ Iš prad˛ių ˛monės tiktai juokėsi iš tokio 43 XL | kojas susuktų, ma˛iau po ˛mones land˛iotų ir juos savo paskalomis 44 XLI | tada ponaičiukas. - Tamsūs ˛monės esate. Pešatės ir patys 45 XLII | u˛kišti, kad daugiau po ˛mones nesivalkiotų ir eibių nedarytų.~ 46 XLVII | arkliavagių lizdas! - apsid˛iaugė ˛monės, iš ryto atradę sugruzdėjusius 47 XLVII | Girdvainio vardu.~ Daugiau ˛monės pasigedo Baltaragio malūno, 48 XLVII | stingo lūpose.~ Nujautė ˛monės, kad čia ka˛kas negero turėjo 49 XLVII | negalima buvo atpa˛inti. ˇmonės spėliojo, ar tik čia nebus 50 XLVII | širdyje.~ Bet susirinkę ˛monės prie malūno griuvėsių to 51 XLVIII| Paudruvės krašte, bet ligi šiol ˛monės pasakoja apie nelaimingą 52 XLVIII| pralenkdavę. Bet ne vien tiktai ˛monės atsimena.~ Ir man kartais 53 XLVIII| Neskiria ir Paudruvės krašto ˛monės su skaidria širdimi ir šviesiomis 54 XLVIII| O po Padievyčio tilteliu ˛monės yra matę supančiotą raganą,