Chapter

 1 I     | Udruvės ežero laumėmis ir pats velnias ją pasidabojęs. Kiti net
 2 I     |      Kiti net spėliodavo, koks velnias: ne kuris nors kitas, tiktai
 3 I     |  tiktai pačių Paudruvės pelkių velnias - Pinčukas, visiems gerai
 4 II    | tolstančią Uršulę. - Matyt, nė velnias neįstengia jos pagriebti.~
 5 IV    |        paskleidusi paslaptį. - Velnias motiną pripiršo, velnias
 6 IV    |       Velnias motiną pripiršo, velnias ir dukterį pagriebs.~   
 7 VIII  |     Pinčukas buvo toks netikęs velnias ir dar toks tinginys, kad
 8 VIII  |     nelaimę, jeigu jos nė pats velnias nežino?~    Pinčukas taip
 9 IX    |   galutinai pasiryžo:~    - Ar velnias čia judu staiga apstojo? -
10 XIV   |  tuojau suprato, kad ne jis, o velnias jo rankose.~    - Kas yra? -
11 XV    |  ištrūkęs, o Uršulę vesti pats velnias Pinčukas pasišovęs. Kaip
12 XVI   |       gero apsčiai turi, o juk velnias, kaip sako, visų blogybių
13 XVI   |     Paudruvės kimsynų tinginys velnias, kuris visiškai niekam netiko.~   
14 XVII  | nustebo kalvis. - Žilė galvon, velnias uodegon... Juk tu jau senbernis,
15 XVIII |     pats nulėkė padebesiais ir velnias žino kur dingo.~    - Ar
16 XVIII |      piršlys ir sako:~    - Ar velnias čia tuos ratus sulaužė?
17 XVIII |     Pyko Baltaragis, kurgi tas velnias būtų dingęs, malimo buvo
18 XIX   |  pasikalbėsim, susitarsim, bet velnias - vis velnias. Tai pražūk
19 XIX   |  susitarsim, bet velnias - vis velnias. Tai pražūk savo pelkėse
20 XXI   |          Kai tik užėjo Raupiui velnias galvon, prasivėrė karčemos
21 XXI   |  nebuvęs pats Paudruvės pelkių velnias Pinčukas. Tiktai šį kartą
22 XXI   |    Šešelga iš to mandrumo, kad velnias nežino, o jis žino. - Nagi
23 XXI   |    Nespėjo Šešelga pamatyti, o velnias tik pasipurtė ir įlindo
24 XXI   |      prie durų ir klausėsi, ką velnias su arkliavagiu tariasi.~   
25 XXII  |  Šešelga taip ir nenugirdo, ką velnias su arkliavagiu tarėsi. Sutrukdė,
26 XXV   |        nusileido, ogi žiūriu - velnias iškrėtė iš dvikartės arkliavagį.
27 XXV   |      kad net žemė sudundėjo. O velnias tada pakilo, pavirto šikšnosparniu
28 XXV   |      pavogė, tai ir apsuko jam velnias galvą, ir jo arkliai pražuvo.
29 XXV   |      čia nieko nepadarysi, kai velnias su arkliavagiu susidėjo,
30 XXV   |      atsiliepė.~    - Kai tave velnias pagriebs, tai pamatysi,
31 XXVI  |     arkliavagį, bet kad antras velnias kapstosi iš šiaudų nusinešti
32 XXVI  |       ir girdėjai, tai ir tave velnias pagriebs ir nusineš į pragarą.~   
33 XXVI  |        Ne tiek buvo baisu, kad velnias jį pagriebtų ir nusineštų
34 XXVI  |        suprasti. Nebent ir čia velnias pasimaišė ir jį sugundė?
35 XXX   |         lyg šmėkla. Tai nebent velnias gali su tokiu susitikti,
36 XXX   |        tavo obuolmušius pavogė velnias Pinčukas, susidėjęs su arkliavagiu
37 XXX   |      jį iš Gaidžgalės karčemos velnias dvikartėje, iškratęs ant
38 XXX   |      Kas bus, tas bus, nors ir velnias nuneš mane į pragarą, kaip
39 XXX   |      išeities. Nebent tas pats velnias, kuris pavogė obuolmušius
40 XXXIII|        pasakė dviprasmiškai: - Velnias ar apuokas į malūną įsimetė...
41 XXXIII|               O gal iš tikrųjų velnias? - pasijuokė kalvis.~    -
42 XXXIII|       ar apuokas, nors ir pats velnias būtų apsimetęs, nedidelė
43 XXXIV |      baimės visai užmiršo, kad velnias, darydamas su juo sutartį
44 XXXV  |      prietelius, bet vis dėlto velnias: ką žinai, žmogus, ko jis
45 XL    |      nesurasi, kai juos pavogė velnias, susidėjęs su arkliavagiu,
46 XL    |       nežinanti. Čia, tur būt, velnias Pinčukas su karčemninku
47 XLII  |        tiktai Paudruvės pelkių velnias Pinčukas, kuris, matyt,
48 XLII  |     kaip kelmas ir šlubas kaip velnias.~    - Tai tiesa, - atsiduso
49 XLII  |    padarė kryžminį ženklą, kad velnias neišlįstų, dar kilpomis
50 XLVI  |        Ant mėnulio rago sėdėjo velnias, - Baltaragis gerai jį pažino,
51 XLVI  |      pamatė, kaip tas nelemtas velnias, nelaimėse paskandinęs tėvą,
52 XLVIII|        ir klastingos, tinginys velnias Pinčukas jau nesnūduriuoja,
53 XLVIII|      trenkia perkūnas.~    Tai velnias Pinčukas, per metus prasirausęs