Chapter

 1 II    |          Pinčuką kur pakliūva: per akis, per ragus, per šonus ir
 2 II    |      žarijų, lakstė po liekną kaip akis išdegęs, bet įsismaginusi
 3 III   |         nudžiugo Uršulė ir išvertė akis kaip kukulius. - Ne kitaip
 4 III   |               Klebonas vėl atmerkė akis ir, pamatęs pasilenkusią
 5 III   |           Uršulė ir dievobaimingai akis nuleido, nes buvo jau gerai
 6 IV    |            rimtai su ja kalba ar į akis juokiasi.~    - Tokius pat
 7 V     |       važinėji,- pasakė, tiesiai į akis žiūrėdama, - o pas mane
 8 V     |            pažiūrėjo Girdvainiui į akis ir, visa nukaisdama, tarė:~    -
 9 V     |        pasakiusi, nuėjo, nuleidusi akis, bet iškėlusi galvą ir graži
10 VII   |            slenksčio ir žiūrėdavo, akis įsmeigęs, į kitą ežero krantą.
11 VIII  |      Tiktai išgirdęs balsą, pakėlė akis, manydamas, kad vėl kuris
12 VIII  |        savęs paklausė ir pasitrynė akis.~    Anoje ežero pusėje
13 XI    |    Baltaragis į užmerktas Marcelės akis. - Kam gi tau reikėjo keltis
14 XI    |          galvą ir žiūrėdamas į jos akis, liūdnai šypsančias pro
15 XI    |            užmerkusi savo šviesias akis.~    - Tokia dievo valia, -
16 XIII  |  priekabėmis.~    Prieš Baltaragio akis, kur jis tik pažvelgdavo,
17 XIV   |    dukteriai, o pro jo suvargusias akis tryško dar lig šiol nematytas
18 XIX   | neatsileido Pinčukas. - Man tiktai akis dūmei.~    - Kaipgi aš tau
19 XIX   |         dūmei.~    - Kaipgi aš tau akis dūmiau? - nesuprato Baltaragis.~    -
20 XIX   |           pelkėse ir man daugiau į akis nesirodyk. Tfu! - nusispiovė
21 XX    |        žiūrėdamas Jurgai tiesiai į akis. - Anksčiau sukau šimtą
22 XXI   |         Pinčuko, o kai pažino, net akis išpūtė:~    - Iš kur toks
23 XXI   |                  Apgavo? - išvertė akis nustebęs Šešelga. - Taip
24 XXII  |        dūšios atėjai? - išsprogino akis nusigandęs.~    - Ne, -
25 XXIII |      vežimo, taip ir užmiršo) ir į akis pasijuokti.~    Ak, ji juokėsi
26 XXIII |   pasijuokti.~    Ak, ji juokėsi į akis, tiktai visai kitokiu juoku,
27 XXIII |         kaip pagunda žvilgtelėjo į akis. - Suviliosi ir pamesi.~    -
28 XXIII |            ir pažiūrėjo, pramerkęs akis:~    - Ar jau? - paklausė.~    -
29 XXIV  |        saldus miegas taip ir lipdė akis, ir klebonas apsivertė ant
30 XXVI  |           vietos. Visą laiką prieš akis stovėjo Jurga, nuleidusi
31 XXVI  |          jį į maišą ir išlėkė kaip akis išdegęs.~    Visa velnio
32 XXVI  |        namo ir pažiūrėsi kalviui į akis?~    Bet ir visa tai buvo
33 XXVIII|          neiškęsdavęs ir tiesiai į akis pasityčiodavęs:~    - Tai
34 XXVIII| praskambėjo jo balse. - Kaip jai į akis pažiūrėsiu? Ir ką pasakysiu?~   
35 XXIX  |            tai padaryti? - nuleido akis Jurga,~    - Labai paprastai,
36 XXIX  |         galvą ir įrėmė į Baltaragį akis lyg klausdamas. O tas stovėjo
37 XXIX  |          išbalęs lyg nusigandęs ir akis panarinęs, tarsi užkluptas
38 XXX   |          spėjo Girdvainis sumerkti akis, kai staiga ties pat ausimis
39 XXX   |          nesapnuoju?~    Pasitrynė akis, aiškiai mato - kryžkelės
40 XXX   |       kažkas Girdvainiui tiesiai į akis ir nutoldamas sako: - Nenori
41 XXXI  |            į kritusio sustingusias akis, atsiduso ir tarė:~    -
42 XXXII |         pažiūrėti į jo beviltiškas akis, išgirsti nusišnypštimą
43 XXXV  |           špygom badė ir stačiai į akis juokėsi:~    - Na, kaip
44 XXXV  |          apmaudą velniui tiesiai į akis.~    - Nepyk, - pagaliau
45 XXXVII|            švietė mėnesiena, o pro akis slinko visas gyvenimas.
46 XXXIX |                  Sudeginti raganą! Akis išdraskyti! - ir dar kažką
47 XL    |     norėjusi, bet tas išlėkęs kaip akis išdegęs iš zakristijos ir
48 XL    |          žinosi, o jam viso to per akis užtenka. Tai persižegnojęs
49 XLIV  |    išversti, o jau liepsna svilino akis.~    Tuo metu su baisiu
50 XLV   |         galvą ir tavo prašvitusias akis.~    - Ak tu mano varguolėle,
51 XLV   |            žvilgsnis, kai susitiko akis į akį, toks nusiminęs, kad
52 XLVI  |       gerkle tiesiai Baltaragiui į akis.-Norėjai mane apgauti, netekai