Chapter

 1 I      |         senas malūnininkas, niekas nežinojo, nebent nujautė, kad gražuolė
 2 I      |            čia buvo, niekas tikrai nežinojo. Sklido gandai, kad Baltaragio
 3 I      |            iš tikrųjų buvo, niekas nežinojo, tiktai Jurga juokdavosi,
 4 III    |             Uršulė visai sumišo ir nežinojo, ką sakyti. Tai pasiėmė
 5 IV     |         piktus darbus. Tiktai pati nežinojo ir kitiems buvo neaišku,
 6 IX     | pasivaideno, Baltaragis pats gerai nežinojo, tiktai tą pat pavakarę,
 7 IX     |      piršlybas. Baltaragis tiesiog nežinojo, ką daryti, kaip čia Uršule
 8 XI     |           Baltaragį, kuris vis dar nežinojo, ką daryti.~    - Tau čia
 9 XIV    |          dukterį Jurgą. O duktė ir nežinojo, kad tėvas sielvartauja,
10 XIV    |              Kas buvo naktį, Jurga nežinojo, patikėjo, kad tėvas taip
11 XV     |        Uršulė išsikapstė, Jurgutis nežinojo, tik girdėjo, kad ji tą
12 XVIII  |         negalėjo sugalvoti, nes ir nežinojo, koks bus tas kerštas ir
13 XVIII  |           Bet ką čia padarysi? Jis nežinojo, kad tas iš vieno su velniu
14 XVIII  |           jo berno kerštas, tiktai nežinojo, kaip jį nugalėti, ir vėl
15 XXI    |       tiktai kiti, bet ir jis pats nežinojo, kuria koja raišas. Bet
16 XXV    |      susirinkę į Švendubrę, žmonės nežinojo, kuo daugiau stebėtis, ar
17 XXV    |       vargšui susisuko.~    Žmonės nežinojo, ką manyti ir kuo tikėti.
18 XXVI   |           iš tikrųjų buvo, ir pati nežinojo. Jai pritarti ir jos žinias
19 XXVI   |            jį tada pagavo, kad jis nežinojo, kur dėtis, tiesiog nors
20 XXVI   |          karčemoje, Jurgutis nieko nežinojo, išvarytas į priemenę. Jis
21 XXVI   |        toliau buvo, Jurgutis nieko nežinojo, kritęs kaip negyvas. Atsipeikėjo
22 XXVI   |              O Jurgutis tada nieko nežinojo, tiktai, baisiai išsigandęs,
23 XXVI   |      laukus kur akys mato.~    Ak, nežinojo tada Jurgutis, kad Pinčukas
24 XXVI   |         mato. O kur jis ėjo - pats nežinojo, tiktai toliau nuo to krašto,
25 XXVI   |           bet niekas nieko apie jį nežinojo, tarsi jis būtų vandenyje
26 XXVII  |           jo žilos galvos, bet jis nežinojo, nei ką pačiam daryti, nei
27 XXVII  |            arklių mane pametė.~    Nežinojo tėvas, ar apsidžiaugti,
28 XXVII  |           jis ten veikė, net duktė nežinojo. O iš tikrųjų nieko neveikė,
29 XXVII  |            nepakeliama kančia, bet nežinojo, kaip pašalinti jos šešėlį
30 XXVIII |            pasislėpdavo, žmonės ir nežinojo. Jį galima buvo sutikti
31 XXVIII |           pasakyti norėjo, ir pats nežinojo. Tik pasižiūrėjo į Girdvainio
32 XXIX   |    laukdama. Bet ko ji laukė, pati nežinojo, nes visko buvo išsižadėjusi
33 XXXII  |           kažko kito, o ko - patys nežinojo.~    Tai žiūrėjo vienas
34 XXXVI  |           akį turėjo. Bet to vyrai nežinojo ir išsiskirstė nieko blogo
35 XXXVIII|            nesitvėrė iš skausmo ir nežinojo, ką daryli. Tokio nedėkingumo
36 XXXVIII|        karčemą, nes ir kam keršyti nežinojo.~    Tiktai prieš rytą Pinčukas
37 XXXIX  |       atsitiko, patys nusigando ir nežinojo, ką daryti.~    - Suriškime,
38 XLII   |        irgi atpažino Visgirdą, tik nežinojo jo minčių ir ketinimų. Pagalvojo,
39 XLIII  |          pasijuto kaip po gaisro - nežinojo, nei ką pradėti, nei ką
40 XLIII  |         užkasė? Bet Jurgutis nieko nežinojo, tik atkišo nelemtas pasagas,
41 XLIII  |    išpasakojo, ką jis žinojo ir ko nežinojo. Girdvainis, nors ir klausė
42 XLIV   |  Gaidžgalės karčemą! Bet jis visai nežinojo, kad, atkeršydamas už obuolmušius,
43 XLIV   |           karčemos sąsparą.~    To nežinojo ir Šešelga. Tada jis, baisiai
44 XLIV   |         Kaip ir kokiu būdu, jis to nežinojo ir apie tai negalvojo, tiktai
45 XLV    |        nustebęs žiūrėjo į dukrą ir nežinojo pats, ką galvoti. Negi iš
46 XLVI   |         obuolmušius ir atvažiavęs. Nežinojo Baltaragis, niekur neišeidamas
47 XLVII  |         dingo karčemninkas, niekas nežinojo ir nepasigedo.~    - Pagaliau
48 XLVII  |          ištrūko?~    To ir kalvis nežinojo. Jurgutis, uždarytas kalvėje,
49 XLVII  |          Kaip tą Jurgutis padarys, nežinojo ir negalvojo, tiktai visa
50 XLVII  |           prie malūno griuvėsių to nežinojo, o suanglėjęs Jurgutis nieko