Chapter

 1 II     |          II~    Ta davatka Uršulė, tokia supintijusi ir prarūgusi
 2 II     |            meilių jaunikio žodžių. Tokia laiminga buvo, kaip dar
 3 II     |            baisiai įtūžusi, užkūrė tokią pirtį Pinčukui, kad tas
 4 II     |               Trauk tave devynios, tokią raganą! Nenoriu aš tavęs
 5 II     |         grasindama malūno pusėn, o tokia pat dešiniąja - žegnojo
 6 III    |            ir prietarais (teko jam tokia pabalių, miškų ir ežerų
 7 V      |            nesiekdami.~    Bet kur tokią rasi? Visos buvo gerų ūkininkų
 8 VII    |            ir ne kartą buvo kilusi tokia pagunda, Baltaragis nedrįso
 9 IX     |           netekai? - tas subarė. - Tokia merga ir eis už tavęs, seno
10 IX     |           gyvenimą dykai malsiu už tokią paslaugą...~    - Malsi
11 IX     |       negausi. Imk, jeigu nori, ją tokią, kaip stovi.~    - Man nieko
12 X      |             nepažino savo trobos - tokia ji buvo atjaunėjusi ir pagražėjusi,
13 XI     |         pakvaišęs senbernis, gavęs tokią gražią ir linksmą žmoną.
14 XI     |        Marcelei gal būtų įkyrėjusi tokia Baltaragio meilė, bet ji
15 XI     |            surimtėti, vis dar buvo tokia pat nerūpestinga išdykusi
16 XI     |            ir skristi su gervėmis. Tokia laiminga buvau.~    Bet
17 XI     |          savo šviesias akis.~    - Tokia dievo valia, - atsiliepė
18 XII    |            nulinkusią galvą.~    - Tokia dievo valia! - tarė atsisveikindama. -
19 XIII   |         davė Pinčukui, ir išpirkti tokią trumpą ir tokią apgaulingą
20 XIII   |           išpirkti tokią trumpą ir tokią apgaulingą savo laimę.~   
21 XV     |        pusbernis iškęs nepasigyręs tokia išdaiga! Dar tą pačią pavakarę
22 XVI    |         nieko negalėdamas galvoti. Tokia graži jam buvo, kad atsižiūrėti
23 XVI    |            negalėjo. Kaip tik apie tokią snūduriuodamas svajodavo
24 XVI    |         sapnuodavo. Argi ji tikrai tokia būtų?~    Meilė į velniuko
25 XVIII  |   raganiaus dukterimi. Ką darytum, tokią gavęs? Visą amžių keiktumeis.~   
26 XVIII  |         buvo pilnas malūnas, o čia tokia gaišatis. Pagaliau suprato,
27 XXI    |          nieku nepridengta. Matyt, tokia nelaimė ir nešlovė pirmą
28 XXIV   |    zakristijos duris staiga įpuolė tokia supintijusi moterėlė ir,
29 XXV    |      užsakų. Paklausti neišdrįso - tokia ji išdidi atrodė, o jeigu
30 XXV    |       kažkaip visa sustingusi.~    Tokia ir nuėjo per bažnytkaimį.
31 XXX    |          žemės nesiekdamas. Bet ne tokia laimė buvo lemta ar ne savo
32 XXXIV  |           daugiau matyti."~    Bet tokia jau buvo Raupio laimė, kad
33 XXXV   |   neiškentęs keikėsi Šešelga. - Su tokia gitnara nebent tiktai į
34 XXXV   |        pėdas ir džiaugdamasis, kad tokia baisi bausmė ištiks Paudruvės
35 XXXVI  |         Raupio nugalabintojus, kam tokią nelaimę užtraukę.~    Bet
36 XXXVIII| nepadarysiu... Nori, suteiksiu tau tokią galybę, kad savo burtais
37 XXXIX  |        Uršulę ir nežinodamos, kaip tokią nenaudėlę nubausti.~   
38 XXXIX  |            atsitiko. Nenorėjo, kad tokia gauja sudrumstų klebonijos
39 XL     |             rodos, buvo daiktas, o tokia baimė ėmusi, kad net visa
40 XL     |            gana. Kartą vėl užėjusi tokia ubagė, išsipasakojusi jai
41 XLI    |         pamatė raganą, ir gana. Ne tokia ji baisi, koks baisus jos
42 XLI    |            Jei būčiau žinojęs, kad tokią bėdą turėsiu, būčiau visai
43 XLI    |           plūsti, kad tu šiokia ir tokia, kad tu galą gautum, prasmegtum
44 XLI    |         ponaičiukas su kepeliušuku tokią didelę knygą, maždaug kaip
45 XLIV   |            Pinčuko kanopas. - Mane tokia nelaimė ištiko, o tu dar
46 XLV    |            nebūtų atvažiavęs, negu tokią bėdą pramanęs.~    Prievarta
47 XLV    |            norėčiau, kad tu visada tokia laiminga ir linksma būtum!~    -
48 XLV    |            bet mylimojo rankos. Ir tokia nepaprasta ir didelė laimė,
49 XLVII  |           žūti su visu malūnu.~    Tokia jau buvo graudi Jurgučio