Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
Alphabetical [« »] kalves 17 kalvi 5 kalvio 12 kalvis 49 kalviu 2 kalviui 3 kam 22 | Frequency [« »] 50 nežinojo 50 prieš 49 dukteri 49 kalvis 49 staiga 49 tokia 48 arklius | Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances kalvis |
Chapter
1 IX | tarė iš kantrybės išvestas kalvis. - Pažiūrėsim, kaip čia 2 IX | Kaip važiuosim, - atsakė kalvis, - kad Uršulė prakeikė Baltaragio 3 XII | kad kviečia, - atsakė jai kalvis, patamsyje apsigraibydamas 4 XII | tyla. Pagaliau neiškentė kalvis ir pasipurtė. Pasižiūrėjo 5 XII | gyventi.~ Tai supratęs, kalvis pakilo nuo stalo, priėjo 6 XIII | ir prislėgtas sielvarto. Kalvis dar kiek pabuvo ir prieš 7 XV | kaimynas, piršlys ir kūmas kalvis Juodvalkis, buvo gudrus 8 XV | o pustykis! - sudraudė kalvis Jurgutį. - O tu, - tarė 9 XV | Tai gerai, - tarė jam kalvis, - tik žiūrėk man, niekam 10 XV | tai gali daryti, - sutiko kalvis. - O apie tai, kas buvo 11 XVII | palube pro aukštinį... O kai kalvis, čiupęs replėmis iš žaizdro 12 XVII | patenkintas. Paskui, kai kalvis, nukalęs daiktą, mesdavo 13 XVII | nusišnirpšdavo per vieną šnirpšlę, o kalvis nusišluostydavo nuo kaktos 14 XVII | Ar gerai? - paklausdavo kalvis.~ - Gerai, - pritardavo 15 XVII | tai žiūrėk man! - tardavo kalvis ir prisimerkęs žvilgteldavo 16 XVII | atsiminimai Jurgutį kankino, o kalvis dar kaip tyčia liepdavo 17 XVII | užgesdavo. Pritrūko kantrybės kalvis, laukdamas, kol įkais geležis:~ - 18 XVII | Kas tau yra? - susidomėjo kalvis.~ Jurgutis dar labiau 19 XVII | dar uždegsi! - sustabdė kalvis įsikarščiavusį Jurgutį. - 20 XVII | ir pats dingo iš kalvės. Kalvis tuo tarpu jo nepasigedo, 21 XVII | pats norėjai! - pašnairavo kalvis.~ - Maža ko norėjau! - 22 XVII | ko įsigeidė! - nustebo kalvis. - Žilė galvon, velnias 23 XVII | nebus, - griežtai atsakė kalvis ir ėmėsi darbo. - Pūstelk 24 XVII | Baltaragio malūną,~ Pagaliau kalvis, pritrūkęs kantrybės, nuėjo 25 XVII | dėti? - bandė jį sulaikyti kalvis. - Nuo kalvės atitrūkai 26 XVII | svaidydama kibirkštis. Ir kalvis, rodos, ne į priekalą kūju 27 XVII | pablūdo! - susirūpindavo kalvis. - Bet ką čia padarysi? 28 XVIII | galas išnešė? - pasigedo kalvis, bet nesulaukdamas pats 29 XVIII | nešioja? - ne kartą barė jį kalvis, bet Jurgutis tiktai šnirpščiojo 30 XXVI | nesulaikomomis ašaromis.~ O kalvis ne tiek pasagų (ir nepastebėjo, 31 XXVI | jis būtų vandenyje dingęs. Kalvis ir spėliojo, ar tik Jurgutis 32 XXXIII| kurgi tu dabar? - nustebo kalvis, staiga pamatęs prieš save 33 XXXIII| O kam jis tau? - nustebo kalvis.~ - Galas žino, - atsakė 34 XXXIII| tikrųjų velnias? - pasijuokė kalvis.~ - Kas jį ten žino? - 35 XXXIII| visai rimtai? - nustebo kalvis, įsižiūrėdamas patamsyje 36 XXXIII| bendro turėjo būti, tiktai kalvis iš karto negalėjo suprasti. - 37 XXXIII| obuolmušius, - susirūpino kalvis.- Ar tik, sakau, su arkliavagiais 38 XXXIII| artimiausiam bičiuliui. O kalvis, negalėdamas suprasti, kas 39 XXXIII| Galas žino, - pagaliau tarė kalvis,- gal čia ir reikia šautuvo, 40 XXXIII| pareikalauti savo pasagų? Tada ir kalvis neturės ko pykti.~ O 41 XXXIII| neturės ko pykti.~ O kalvis, visai nežinodamas, kad 42 XXXIII| rublį. Netrukus sugrįžo kalvis su aprūdijusiu šautuvu, 43 XXXIII| žiūrėk, - pagaliau tarė kalvis, užtaisęs abu vamzdžius 44 XXXIII| nepataikyk mano Jurgučiui. (Kalvis dar tebegalvojo, kad Jurgutis, 45 XXXIII| padėk tau dieve, - tarė kalvis, išleisdamas kaimyną, ir 46 XLVII | dalykų papasakojo, kuriais kalvis nepatikėjo ir priėmė už 47 XLVII | kvapo. Kur jis vėl dingo, kalvis suprasti negalėjo.~ - 48 XLVII | galas jį čia atnešė? - tarė kalvis, atradęs jį sudegusį po 49 XLVII | Kaip jis ištrūko?~ To ir kalvis nežinojo. Jurgutis, uždarytas