Chapter

 1 I     |     piršliams kelią pas Baltaragio dukterį. Net giedriausią pavakarę
 2 I     |           piršliais pas Baltaragio dukterį.~    Kas čia buvo, niekas
 3 I     |           mylėdamas vienturtę savo dukterį ir būdamas pats raganius (
 4 I     |         kartais pamatęs nuliūdusią dukterį, graužėsi iš to gailesčio
 5 III   |         paskui, kai pas Baltaragio dukterį pradėjo važiuoti piršliai
 6 IV    |      išleisti už Pinčuko, jam savo dukterį prižadėjo, o tas suka jam
 7 IV    |        motiną pripiršo, velnias ir dukterį pagriebs.~    Bet pagaliau
 8 V     |           galima ir pas Baltaragio dukterį nuvažiuoti, nors ten ir
 9 VI    |  Baltaragis buvo, ir kelias pas jo dukterį Jurgą buvo nelengvas, nes
10 VII   |        pagalvoti. Kas gi leis savo dukterį už kvaišo senbernio malūnininko,
11 XII   |           dabar dar turi užauginti dukterį.~    Baltaragis krūptelėjo
12 XIII  |        palikusi savo linksmumą per dukterį. Baltaragis su pabudusiu
13 XIII  |           mažytė... Užauginsiu tau dukterį... Tik pats kad susiprastum...
14 XIV   |            dienas žiūrėdavo į savo dukterį, tarytum atsižiūrėti negalėdamas,
15 XIV   |           savo našlystės paguodą - dukterį Jurgą. O duktė ir nežinojo,
16 XIV   |      pačios. Pasiimk atgal tą savo dukterį.~    Suprato Baltaragis,
17 XIV   |       Pinčukui. - Suvedžiojai mano dukterį, kur dabar aš ją dėsiu?
18 XIV   |            nuo pareigos vesti mano dukterį.~    Pinčukas tik apsidžiaugė:~    -
19 XVII  |          malūną, pamatė Baltaragio dukterį Jurgą, jau gražią paauglę
20 XVIII |     nevažiuokime pas tą Baltaragio dukterį. Tėvas raganius, tai ir
21 XVIII |        Tėvas raganius, tai ir apie dukterį, žinai, velniai sukasi.
22 XVIII |     iškišti man kažkokią raganą, o dukterį sau pasilikti ir už kito
23 XVIII |         Neatvažiuos pas Baltaragio dukterį joks jaunikis su piršliu.
24 XVIII |          atvažiuoti pas Baltaragio dukterį. Vis kas nors pakeliui nutikdavo,
25 XVIII |          piršliais pas jo gražuolę dukterį Jurgą.~
26 XIX   |          kažkokią raganą įkišai, o dukterį pats sau pasilikai. Dabar
27 XIX   |             atiduok man gera valia dukterį, ir galėsime toliau gražumu
28 XIX   |           tai bent aukso kalnus už dukterį, tik Baltaragis kaip nusispiovė,
29 XX    |  Girdvainiui kelias pas Baltaragio dukterį Jurgą, nors ir su obuolmušiais
30 XX    |    Paieškok, Jurgele, - kreipėsi į dukterį.~    Jurga uždengė stalą
31 XXIII |        senatvės vienintelę paguodą dukterį, o Anupras, nors ir ne viską
32 XXIII |          negirdėjo, kaip išvežė jo dukterį. Toks sunkus miegas užėjo
33 XXVII |     pagaliau atvažiuos ir išgelbės dukterį. Tik ta viltimi ir gyveno
34 XXIX  |            Tiktai pas tave ir tavo dukterį, - atsakė Anupras. - Jeigu
35 XXIX  |        pirma laiko. A§ geriau savo dukterį pažįstu. Bandysiu perkalbėti.
36 XXIX  |               Nuėjo Baltaragis pas dukterį į seklyčią, bet nesusikalbėjo.
37 XXXVII|     laiptais, skubėdamas nuraminti dukterį.~    - Tėveli, kas čia atsitiko? -
38 XXXVII|  Baltaragis nusivedė nerimaujančią dukterį į trobą ir paguldė. Bet
39 XXXVII|            Paglostęs ir pabučiavęs dukterį į kaktą, apklostęs ir apkamšęs,
40 XXXVII|          gyveno, čia jis gyvena ir dukterį augina, kuri visas jo gyvenimo
41 XL    |       Baltaragio žmona pagimdžiusi dukterį ir pasimirusi. Tada ji baisiai
42 XL    |          nuvažiuoti pas Baltaragio dukterį, tiktai paskui tas Girdvainis
43 XL    |          su piršliu pas Baltaragio dukterį ir auštant atlėkęs užsakų.
44 XL    |      susitaikyti su Baltaragiu, jo dukterį nuo velnio išgelbėti ir
45 XLII  |           piršliais pas Baltaragio dukterį Jurgą, tai aš tave aukso
46 XLV   |                Tėvas tik žiūrėjo į dukterį ir šypsojosi. Taip gera
47 XLV   |        krašto merginą - Baltaragio dukterį ir Girdvainio nuotaką.~   
48 XLVIII| malūnininką Baltaragį, jo gražuolę dukterį Jurgą, išdidų jaunikį Girdvainį
49 XLVIII|           ežero kranto ir gražuolę dukterį, kurią be galo mylėdamas