Chapter

 1 III    |               Ko čia atėjai? Eik sau į davatkyną ir smirsk. ~   
 2 III    |          sako jis. - Žinau. Gali sau eiti. O aš pagalvosiu, ką
 3 IV     |         Pagaliau suprato ir pati sau per kaktą delnu sudavė:~    -
 4 IV     |          reikia, - ne kartą pati sau pasakydavo ir gailėdavosi,
 5 IV     |      paskui su apmaudu tarė pati sau ir išsitraukė rožančių,
 6 V      |           kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors buvo
 7 V      |    pavydu garsiai pasakė, o pats sau pagalvojo: - Su tokiais
 8 V      |         Tai bent mergina! - pats sau pasakė, nutirpęs iš džiaugsmo
 9 VI     |            Tai ko dar lauki? Eik sau. Man vienam tik ramiau bus.~   
10 VI     |           susipras kartą, - pats sau sakydavo, nors Uršulė juo
11 VII    |        atvažiavau į malūną. Tegu sau bėga kelias. Aš jo nesivysiu.~   
12 VII    |      sielvartaudamas, kad niekur sau vietos nerasdavo.~    O
13 VII    |        Gal padės...~    - Eik tu sau... - atstumdavo Baltaragis
14 VIII   |           kad malūnas mala. Tegu sau mala.~    Taip ir neprisirengė
15 VIII   |        niekada nenuėjęs ir dabar sau kiurksotų Paudruvės pelkėse.
16 VIII   |       nustebo Baltaragis ir pats sau pagalvojo. - Ar tiktai ne
17 XI     | atlaidžiai bobutė. - Verčiau eik sau į malūną.~    Baltaragis,
18 XII    | skruostus, ir jis tylėdamas rovė sau nuo galvos žilus plaukus.
19 XIII   |        malūną.~    - Tu pati eik sau, kur nori, - atsakė Baltaragis,
20 XIII   |       kad susiprastum... Turėtum sau žmoną, o kūdikiui motiną...~   
21 XIII   |               Nesusipras, - pati sau tarė ir skarelės kampu nubraukė
22 XIV    |        pati to nori. Tai ir tegu sau eina nuo jo vargšės galvos.
23 XIV    |         daužėsi kieme, nerasdama sau vietos, o ir kitiems nuo
24 XIV    | Baltaragis. - Paskui galėsi eiti sau kitos pačios ieškoti.~    -
25 XV     |       Baltaragiui, - gali ramiai sau eiti namo ir laukti piršlių.
26 XVI    |      pasakė tik tiek:~    - Taip sau pakeleivinga. Laukia savųjų
27 XVIII  |       čia pat pliaukštelėjo pats sau per kaktą ir atsigodojo:~    -
28 XVIII  |         aš kvailas buvau, - pats sau tarė. - Juk mane apgavo
29 XVIII  |       kažkokią raganą, o dukterį sau pasilikti ir už kito išleisti.
30 XIX    |             paklausė. - Taip čia sau. Į kaimą. Turiu reikalą.~   
31 XIX    |    raganą įkišai, o dukterį pats sau pasilikai. Dabar manęs daugiau
32 XIX    |     užsigeidė!" - pagalvojo pats sau Baltaragis, o garsiai tarė:~    -
33 XX     |        kelias užkerėtas?" - pats sau pagalvojo Girdvainis ir
34 XXIII  |        dažnai kalbėjo kiekvienas sau, - sėdėjo vienas antrą apsikabinę
35 XXIV   |         ant kito šono.~    "Tegu sau važiuoja nors ir į pragarą
36 XXVI   |       kalvę, bet ir ten nesurado sau vietos. Visą laiką prieš
37 XXVII  |        pavasarį, ir ji, net pati sau nedrįsdama prisipažinti,
38 XXVIII |    Girdvainį ir nusigrįžę pirštu sau į kaktą pabarbendavo. "Matyt,
39 XXVIII |       vestuves kelti.~    - Tegu sau kelia! - iš pradžių atsakydavo
40 XXIX   |         suvesi? Nueis kiekvienas sau.~    - Palauk, - pertarė
41 XXX    |  Girdvainis! Kokią bėdą jis pats sau prasimanė su tais savo obuolmušiais
42 XXXI   |       arkliavagių lizdui? - pats sau tarė. - Kad jį kur perkūnas
43 XXXII  |          nebegalėjo niekur rasti sau vietos ir nusiraminti.~   
44 XXXV   |         nespiauk prieš vėją, kad sau barzdos neapspiautum. Tada
45 XXXV   |     mužikam atsikeršyti, ir pats sau tarė:~    - Na, dabar parodysiu
46 XXXVIII|   nelaimė mane ištiko.~    - Eik sau po galais su savo nelaime,-
47 XLII   |          nepastebėtų, - ir nuėjo sau, o zvimbimas nuspengė visais
48 XLIII  |          Girdvainis bus?" - pats sau pagalvojo, stingdamas iš