Chapter

 1 I     |         akių nuo jos nenuleisdavo, kartais visas nušvisdamas tarsi
 2 I     |   nepaprastos laimės apšviestas, o kartais taip nuliūsdamas ir susirūpindamas,
 3 I     |           buvo, kad neatvažiavo, - kartais jis atsakydavo. - Malūnas
 4 I     |         piršlių su jaunikiais nors kartais ir laukdavo, bet nesulaukdavo.
 5 I     |            Jurgos linksmosios akys kartais apsiniaukdavo ir lūpose
 6 I     |       patenkintas buvo, tai dabar, kartais pamatęs nuliūdusią dukterį,
 7 II    |         ieško raibos antelės... Ar kartais jos čia nesurasime?~    -
 8 III   |     Baltaragį, nei apie jo malūną. Kartais žmonės tiktai pasijuokdavo
 9 IV    |     nemėgiama podukra (taip Uršulė kartais vadindavo Jurgą) turi pražūti.~    -
10 VI    |        malūnas susuko tau galvą, - kartais pasakydavo Uršulė, su priekaištu
11 VI    |    smarkiau subarškindavo puodais. Kartais pažiūrėdavo Baltaragis,
12 VI    |  Baltaragis, ko ji čia trankosi, o kartais, net nežvilgtelėjęs į jos
13 VI    |            užsimindavo, kad žmonės kartais nei šį, nei tą nukalba,
14 VI    |           Baltaragis visai ramiai, kartais net nudžiugęs, atsakydavo:~    -
15 VI    |       dažniau išeidavo į bažnyčią, kartais net visą dieną sugaišdavo,
16 VII   |           persekiojo Baltaragį, ir kartais net atrodė, kad tas linksmas,
17 VII   | įsiklausydamas ir džiaugdamasis, o kartais taip sielvartaudamas, kad
18 VII   |                 Malūnininkas, nors kartais ir baramas ūkininkų už malimo
19 VII   |            kažką pasidaryti.~    O kartais nesusivaldydamas paleisdavo
20 VII   |       gąsdinusi, kad pamesianti, o kartais net skarelės kampu ašarą
21 VIII  |       pieva plauktų ant vandens. O kartais, atsistojęs ant iškilesnio
22 VIII  |           Kai snausti nusibosdavo, kartais pasvajodavo, kad gal ir
23 VIII  |            Pinčukui, nebent tiktai kartais, beklausant Baltaragio malūno
24 VIII  |    apsipratęs su malūno ūžimu, kad kartais, malūnui sustojus, jam neramu
25 IX    |          sumišo ir atsipeikėjo. Ar kartais ir jis pats nekvailioja
26 XIII  |           tuos pažadus ištesėti, o kartais ir atsitiktinumas parodo
27 XIV   |           prie jo kabinėtis, jeigu kartais ir suprastų apgaulę.~    -
28 XVI   |     Baltaragis jį nuramindavo.~    Kartais Pinčuką apimdavo senasis
29 XVI   |           net prisiminti nenorėjo. Kartais net baimė jį pagaudavo,
30 XVI   |        nemanė varyti jo iš malūno. Kartais, jeigu ir pagąsdindavo moterišku
31 XVI   |        nežinodamas, susirūpino, ar kartais jo bernas nesusirgęs, kad
32 XVIII |          po kito važiavo į malūną, kartais net po kelis iš visų keturių
33 XVIII |          iš didelio rūpesčio, nors kartais ir džiaugdavosi, kad piršliai
34 XX    |          ir ryžtingumo, kaip anais kartais, o ir piršlys buvo ne tik
35 XX    |       nestabdo arklių, nors kitais kartais ir smarkios risčios vengdavo.~   
36 XXI   |           atsilygindami sutrumpinę kartais vieną koją, kartais kitą,
37 XXI   |     sutrumpinę kartais vieną koją, kartais kitą, tiktai niekada abiejų
38 XXI   |          čia kita koja raišam, jog kartais ne tiktai kiti, bet ir jis
39 XXVII |        visa savo sielvarto galybe, Kartais jam pasivaidendavo šiauraus
40 XXIX  |     krūptelėjo, ar tik nesivaidena kartais Baltaragio dvasia.~    -
41 XXIX  |           kiekvienas savo galvojo. Kartais sunkiai atsidusdavo, bet
42 XXXII |        pati neturėdama kur dingti. Kartais primaniusi būtų ėjusi nors
43 XXXIII|        sutiko bičiulį. - Ar neturi kartais šautuvo?~    - O kam jis
44 XXXIII|     suprasti. - Ar tik ne Jurgutis kartais, - pagaliau įtarė jis, -
45 XLI   |  pavandeniui.~    Sužiuro visi, ar kartais dar neiškils Uršulė, bet
46 XLVIII|        žmonės atsimena.~    Ir man kartais atrodo, tarytum aš pats,
47 XLVIII|         nelemtas Pinčukas.~    Bet kartais ir man tas Pinčukas pasivaidena
48 XLVIII|         galas čia žino. Tiktai jis kartais nustelbdavo kalvio Juodvalkio