Chapter

 1 II     |         ko kito, tiktai už paties velnio, kuris iš seno Paudruvės
 2 II     |        kad eitų nors ir už paties velnio, kad tik nereikėtų daugiau
 3 II     |         bičiulio Paudruvės pelkių velnio Pinčuko padarytas sąmokslas
 4 II     |           liko. Ką su juo veiksi, velnio suterštu ir sudraskytu?
 5 III    |      Uršulės pasakojimą. - Matyt, velnio veislė suka ten lizdą.~    -
 6 III    |      davatkos pas kleboną skųstis velnio nuotaka (taip vargšę Uršulę
 7 III    |   gyvenimo davatkyne.~    - Kokia velnio nuotaka? - nesuprato klebonas.~    -
 8 III    |         kurią Baltaragis leido už velnio ir neišleido.~    Klebonas
 9 IV     |    skolingas, jeigu net už paties velnio būtų ją išleidęs. Gerai
10 IV     |   jaunikius.~    - Štai kur tikra velnio nuotaka, o ne aš! - graudžiai
11 VIII   |   nusigąsdavo kad ir snaudžiančio velnio ir pabėgdavo, o drąsesnieji
12 XIV    |         akys mato, nors už paties velnio pagaliau, nes, su tokiu
13 XIV    |       vietoje dukters išleisti už velnio tą ligi gyvo kaulo įgrisusią
14 XV     |        tur būt, čia neapsieita be velnio), o dabar už ką gi maltų?~   
15 XV     |        bet ir už Paudruvės pelkių velnio Pinčuko išleisiu.~    -
16 XVI    |       silpnybės. Bet ko norėti iš velnio, jeigu ir žmonės to gero
17 XVIII  |   Baltaragis galvą, kaip išvengti velnio keršto. Tik nieko negalėjo
18 XIX    |       Nėra ko laukti dėkingumo iš velnio ir davatkos! Pakliūsite
19 XIX    |      tiktai davatkos liežuvį prie velnio uodegos.~    Bet, nesučiupdamas
20 XXI    |         pavogsi, nebent tiktai su velnio pagalba?~    Kai tik užėjo
21 XXI    |          sieną.~    - Sakiau tau, velnio bajorpalaiki, nieko neleisk
22 XXI    |           durų skylutės, kur vyko velnio ir arkliavagio kažkokios
23 XXII   |         tik bijojo arkliavagio ir velnio keršto, todėl nieko nepadarė
24 XXIV   |           vieną davatką norėjo už velnio išleisti?~    - To paties, -
25 XXV    |         tėvo raganiaus užmačių ir velnio nagų. Atsidusau ir į dangų
26 XXVI   |       kaip akis išdegęs.~    Visa velnio laimė, kad jis, lenktyniuodamas
27 XXVI   |          Niekais būtų nuėję visos velnio ir arkliavagio pastangos,
28 XXVI   |          nei siaubo, - būtų pirma velnio ir arkliavagio nulėkęs į
29 XXIX   |         Bet užtat pats pakliuvo į velnio žabangas, prarado savo obuolmušius
30 XXXI   |           susiprato nudvėsti. Tas velnio bajorpalaikis Šešelga gal
31 XXXI   |       svarstydamas, kaip nugalėti velnio klastą ir išgelbėti jaunikį
32 XXXIV  |         pasturgalį. Bet Raupys tą velnio įspėjimą palaikė kvailu
33 XXXV   |   sugėdino, kad bajoras ir bijosi velnio, sukaupė visą drąsą, tris
34 XXXVI  |    pradėjo abejoti: o ką, gal tas velnio išpera ir žino, kaip arklius
35 XXXVIII|   kalbantis.~    - Kokį čia ubagą velnio nuotako. pristojo? - susidomėjo.-
36 XXXVIII|         ir grasindama. - Bus jums velnio nuotaka! Paminėsit! Pirmiausia
37 XXXIX  |       galėjo tai padaryti, jei ne velnio nuotaka? O ta, priremta
38 XXXIX  |           pradėjo tikrinti, ar ta velnio nuotaka nenorėjo ir jų apkerėti.
39 XXXIX  |   įsitikino, kad tikrai gyveno su velnio nuotaka, baisia ragana.
40 XXXIX  |         klebonas.~    - Nagi šitą velnio nuotaką, kuri norėjo visą
41 XXXIX  |   davatkyną užkerėti.~    - Kokią velnio nuotaką? - vis dar neatsigodo
42 XXXIX  |       prityrę iš šitos prakeiktos velnio nuotakos. O viena davatkėlė,
43 XXXIX  |      klebonėli, - tarė. - Nebuvau velnio nuotaka, nors Baltaragis
44 XL     | Baltaragis norėjęs ją išleisti už velnio Pinčuko, bet ji buvo jau
45 XL     |        Baltaragiu, jo dukterį nuo velnio išgelbėti ir pati visą amžių
46 XLIII  |           nieko nekaltas, kad tai velnio Pinčuko, kuris pas Baltaragį
47 XLVI   |        garsais, susimaišydamas su velnio žvengimu ir audros staugimu.~