Chapter

 1 I     |        pirmoji juokėsi.~    Ne vienas norėjo pasivogti jos tą juoką visam
 2 II    |            Tada suprato Uršulė, už ko norėjo Baltaragis ją išleisti,
 3 II    |               mano būsi.~    Pinčukas norėjo savo sužadėtinę meiliai
 4 II    |           galvos. Nusigandęs Pinčukas norėjo kuo greičiau ištrūkti iš
 5 II    |          maurų visą dumbliną Pinčuką. Norėjo dar kartą jį pričiupti,
 6 II    |           Pinčuką už ragų.~    Uršulė norėjo dar kartą užmesti jam ant
 7 III   |            ūpo, be to, ir miego labai norėjo.~    Buvo ankstyvas pavasario
 8 III   |                   Krūptelėjusi Uršulė norėjo sprukti atgal, bet staiga
 9 III   |               Ar ne todėl jis tave ir norėjo išleisti? - pažiūrėjo apsiblausęs
10 III   |                 Matyt, susigiminiuoti norėjo.~    - O kaipgi, - nudžiugo
11 III   |            taip, be vėjo ir sukasi, - norėjo parodyti Uršulė, kaip malūnas
12 III   |              Tai ir klebonas, nors ir norėjo viską ištirti kaip reikia,
13 IV    |        pradėjo Uršulę sąžinė graužti. Norėjo klebonui savo mirštamą neapykantą
14 IV    |              paklausė.~    - Juk mane norėjo už jo išleisti, pati žinai! -
15 IV    |       kvatodama.~    Atsiduso Uršulė, norėjo dar pagraudenti, bet tiktai
16 V     |          obuolmušiais tarsi ištaršyti norėjo į visus keturis vėjus. Todėl
17 V     |              kaip tik jos ieškodamas, norėjo pereiti per šventorių.~    -
18 X     |      atbėgančią, pasitiko ant laiptų, norėjo apglėbti, bet ji paspruko
19 XI    |     nerūpestinga išdykusi mergaitė ir norėjo pasisupti ant malūno sparnų.~   
20 XIII  |       sukeldamas seną apmaudą, kad ji norėjo tuojau sprukti atgal ir
21 XVI   |          pradžių baisiai nusigando ir norėjo slėptis po girnomis, bet
22 XVI   |     apsiniaukė supratęs Baltaragis ir norėjo pagąsdinti Pinčuką, kad
23 XVIII |               kaip ant delno, kad jis norėjo iškišti man kažkokią raganą,
24 XIX   |         matydamas supykusį Baltaragį, norėjo dar jį pasivyti, pasiūlyti
25 XX    | nenustovinčius vietoje obuolmušius ir norėjo kinkyti šį kartą ne į mėšlavežį,
26 XX    |               Ir Girdvainiui, nors ir norėjo kuo greičiau nuvažiuoti
27 XXI   |          kokių! Bet veltui pasiguosti norėjo Raupys, kad Girdvainio arkliai
28 XXII  |          reikalas atvijo Pinčuką, tai norėjo kiek uždelsti, kad geriau
29 XXII  |           piktai atsikirto Šešelga ir norėjo trinktelėti durimis, bet
30 XXIV  |               kuris čia vieną davatką norėjo už velnio išleisti?~    -
31 XXVI  |           prasmek kiaurai į žemę. Tai norėjo bent obuolmušius atrišti
32 XXVI  |           Jurgutis griebėsi virvės ir norėjo pasikarti po aukštiniu,
33 XXVII |              graudžių ašarų, ne kartą norėjo prisipažinti ir pasakyti
34 XXVIII|           tarė Anupras, o ką pasakyti norėjo, ir pats nežinojo. Tik pasižiūrėjo
35 XXIX  |            visko buvo išsižadėjusi ir norėjo tiktai vieno - viską užmiršti.
36 XXIX  |               iš nepakeliamo skausmo. Norėjo bėgti į trobą ir prisipažinti,
37 XXX   |               susitikęs, nusigando ir norėjo sprukti į šalį, bet pergalėjo
38 XXX   |               nuėjo savo keliais. Jis norėjo greičiau visas savo kaltes
39 XXXIV |               nelaimę, bet nepataikė. Norėjo pasivijęs dar kartą smogti,
40 XXXIV |                 sušuko tada Raupys ir norėjo lįsti iš odos, bet čia jam
41 XXXV  |              aušti, o kelias tolimas. Norėjo anksčiau nuvažiuoti, kad
42 XXXIX |             šitą velnio nuotaką, kuri norėjo visą mūsų davatkyną užkerėti.~    -
43 XXXIX |           nuotaka, nors Baltaragis ir norėjo išpiršti. O vakar iš ryto,
44 XXXIX |            Pinčukas, apsimetęs ubagu, norėjo sugundyti, bet nepasidaviau,
45 XLIV  |       liepsnojo visa karčema. Šešelga norėjo bėgti į kaimą pagalbos,
46 XLVII |             kas nors neatsitiktų. Jis norėjo dar kartą pamatyti Jurgą,
47 XLVII |              kažką pasitikdama, o jis norėjo užbėgti jai už akių ir sugauti