Chapter

 1 I     |         jausdavo senas malūnininkas, niekas nežinojo, nebent nujautė,
 2 I     |           juoką visam gyvenimui, bet niekas neišeidavo, nors ir kažin
 3 I     |       mandriausius suklaidindavo, ir niekas negalėdavo suprasti, kas
 4 I     |          atidavė savo melagio dūšią, niekas nedrįso, net ir drąsiausieji,
 5 I     |           dukterį.~    Kas čia buvo, niekas tikrai nežinojo. Sklido
 6 I     |            Kaip ten iš tikrųjų buvo, niekas nežinojo, tiktai Jurga juokdavosi,
 7 I     |         žmonės į malūną važiuoja, ir niekas nepaklysta.~    Tai buvo
 8 I     |            sprandą. Kodėl taip buvo, niekas negalėjo suprasti. Pats
 9 I     |           atsitiko, kuriais anksčiau niekas nenorėjo tikėti. Bet dabar,
10 III   |         nebūtų gandų, kuriais tačiau niekas nenorėjo tikėti. Perdaug
11 V     |          nepaprasta duktė, pas kurią niekas su piršliais negalįs atvažiuoti,
12 VI    |         ežero pusės. Be malūno ūžimo niekas kitas nežavėjo Baltaragio
13 VII   |            ir vienas kaimynas, kurio niekas geru žodžiu neminėjo.~   
14 IX    |             savo pusę palenktų), bet niekas nepadėjo, ir viskas nuėjo
15 IX    |            nusivylimą. Tiktai, deja, niekas nesuprato, kad čia su Uršule
16 IX    |            laimės nepamatė, o ir jos niekas nepastebėjo. Pravažiuodami
17 IX    |              nieko blogo neįvyko, ir niekas Uršulės nepasigedo, tiktai
18 X     |            pasiliks su savo laime ir niekas jam netrukdys ja džiaugtis.
19 XII   |          sulaikydamas. - Sulig saule niekas negyvena. Bus laikas - šalia
20 XVI   |           piršlybas, kad antrą kartą niekas ir užsiminti apie jas nenorės.~    -
21 XVIII |           kitur nuklysdavo. Jurgučio niekas neįtarė. Visą bėdą suversdavo
22 XVIII |         paskalų sklido, kad pagaliau niekas nebedrįso važiuoti piršliais
23 XXV   |             ne arklių pavogimas, gal niekas nebūtų stebėjęsis Girdvainio
24 XXVI  |             visa tai buvo tik vienas niekas, prisiminus, kad daugiau
25 XXVI  |              nematė ir nesutiko, bet niekas nieko apie jį nežinojo,
26 XXVII |       dukters, atėmė jam žadą.~    - Niekas nekaltas, - atsakė duktė,
27 XXVIII|         pavogtų arklių reikalas?~    Niekas kitas negirdėjo Girdvainio
28 XXVIII|          kraustysiesi?~    - Kad man niekas daugiau pasaulyje nebemiela, -
29 XXIX  |               ir nuo to laiko beveik niekas nebuvo užklydęs. Tai kas
30 XXIX  |            viena gali čia padėti, ir niekas kitas. Senas aš žmogus,
31 XXX   |         pravažiuojančių savo arklių. Niekas, matyt, jo iš tos nelaimės
32 XXXII |             Todėl ji nieko nematė ir niekas jos negalėjo prablaivyti,
33 XXXIII|      vogčiomis įsėlino į malūną, kad niekas nepamatytų, ir paslėpė užtaisytą
34 XXXIV |            ką su arkliavagiu daryti. Niekas nenorėjo imti ant savo sąžinės
35 XXXIV | nenuplumpintų už vagystę.~    Bet jo niekas ir nepastebėjo. Tiktai temstant
36 XXXVI |             maras staiga užėjęs.~    Niekas nepagalvojo, kad čia Šešelga
37 XL    |          tikrai nežinanti, bet ilgai niekas negalėdavęs su piršliu nuvažiuoti
38 XLII  |            Visgirda, baigęs darbą. - Niekas tavęs čia nesuras, o ir
39 XLII  |         užkalta, pakamšė samanų, kad niekas nepastebėtų, - ir nuėjo
40 XLIII |       keliaus tokiu metu? O iš kaimo niekas akių nerodė po Raupio nupampinimo.
41 XLIV  |          gelbėkit!~    Bet pro audrą niekas neišgirdo jo riksmo ir nesiskubino
42 XLVII |            pro Paudruvės kraštą. Bet niekas ir nepagalvojo, kad tiek
43 XLVII |             į arkliavagių lizdą, tai niekas nėjo gesinti. Karčema plynai
44 XLVII |              kur dingo karčemninkas, niekas nežinojo ir nepasigedo.~    -
45 XLVII |    nelaiminga Girdvainio sužadėtinė, niekas taip ir nesužinojo. O ji
46 XLVIII|               šaukdama pagalbos. Bet niekas nedrįsta prie jos prieiti
47 XLVIII|               Bet jo skundo lig šiol niekas neišgirdo ir tų pelkių nenusausino.~