Chapter

 1 I     |            dukrai maža terūpėjo, ko tėvas nušvinta ar pražyla, į ją
 2 I     |              tvirtino, kad čia pats tėvas Baltaragis kaltas, nes,
 3 I     |  sustingdavo juokas. Tai matydamas, tėvas vis dažniau užsidarydavo
 4 IV    |       dukrele, tiktai bus per vėlu. Tėvas išleis tave už Pinčuko,
 5 V     |          žirgus paliko jam mirdamas tėvas ir įsakė juos saugoti kaip
 6 V     |  obuolmušius visą ūkį apleido, kurį tėvas paliko pilną kaip aruodą,
 7 IX    |        nusileido.~    - Eik, - sako tėvas, - jeigu taip labai įsigeidei
 8 IX    |            su kaupu gauti, - sutiko tėvas. - Namams dėl to menkas
 9 XIII  |             jo stovi su meile ir ne tėvas, palinkęs su rūpesčiu.~   
10 XIV   |            O duktė ir nežinojo, kad tėvas sielvartauja, nes kitokio,
11 XIV   |             nežinojo, patikėjo, kad tėvas taip apsidžiaugė Uršulės
12 XVIII |          pas tą Baltaragio dukterį. Tėvas raganius, tai ir apie dukterį,
13 XIX   |           čia reikalai galėtų būti? Tėvas niekada į kaimą nevaikščiodavo
14 XX    |          tėvą, lyg nesiryždama.~    Tėvas pritardamas liūdnai nusišypsojo.
15 XXIV  |             užrašydamas klebonas. - Tėvas buvo geras ūkininkas, o
16 XXV   |             o už jų pečių dar stovi tėvas raganius. Tada arba nuotakos
17 XXV   |           nuotakos išsižadėk, kurią tėvas velniui pažadėjo, arba arklių
18 XXVII |          langą ir vis laukdama.~    Tėvas labai gailėjosi dukters,
19 XXVII |           mane pametė.~    Nežinojo tėvas, ar apsidžiaugti, ar nuliūsti
20 XXVII |             dukrele, ne, - nesutiko tėvas. - Turi būti tu laiminga,
21 XXIX  |           Bet pro duris įėjo tiktai tėvas ir kažkoks senis, kurio
22 XXIX  |           prasimanai? - sudraudė ją tėvas, glostydamas krūpčiojančius
23 XXXII |           nykiau pasidarė. Duktė ir tėvas vengė vienas su kitu susitikti,
24 XXXII |         vakarą, išėjus Anuprui, kai tėvas su dukra vienu du atsisėdo
25 XXXII |            malūne vėl suūkė pelėda. Tėvas su dukra, lyg kažką nujausdami,
26 XXXII |         drobė.~    - Kas? - nutirpo tėvas, žiūrėdamas į dukrą ir įsiklausydamas.~   
27 XXXII |               lauk šermenų. Bet nei tėvas, nei duktė nelaukė nei vienų,
28 XXXII |          sąnarius.~    Nesikęsdamas tėvas pakilo eiti į kiemą pažiūrėti,
29 XXXII |              Kas bus - tebūnie!~    Tėvas su gailesčiu paglostė dukters
30 XXXII |          visą naktį kliedėjo Jurga, Tėvas nei žingsnio neatsitraukė
31 XXXII |                nusigando ir nustebo tėvas.~    - Vis tiek kur. Tiktai
32 XXXII |           Nurimk, dukrele, - ramino tėvas, nors patį šiurpulys krėtė. -
33 XXXII |             dukrele, ką tu? - guodė tėvas ir pats drebėjo. -Ta pelėda
34 XXXII |      gyvensime kaip gyvenę.~    Bet tėvas žinojo, kad veltui pelėda
35 XXXVII|      nesuprato ar nenorėjo suprasti tėvas.~    - Kas čia yra? - neatleido
36 XL    |           tai, bijodama, kad ir jos tėvas neišleistų už Pinčuko (o
37 XL    |             padėti ir neleisti, kad tėvas pražudytų jos dūšią. Tai
38 XL    |      arkliavagiu, o už jų dar stovi tėvas raganius.~    O dėl siaučiančio
39 XLV   |       nepaprastas pelėdos ūkimas ir tėvas kažką pašovė. Dar pereitą
40 XLV   | besiruošianti kažkur išeiti, tiktai tėvas, neišleisdamas sergančios
41 XLV   |      sirgdama? - iš karto nesuprato tėvas, kad duktė kliedi . - Palauk,
42 XLV   |           veržėsi išeiti pro duris. Tėvas vos pajėgė ją sulaikyti
43 XLV   |           Aš tuojau apsiruošiu.~    Tėvas nustebęs žiūrėjo į dukrą
44 XLV   |     pamatysi, kokia gera būsiu.~    Tėvas tik žiūrėjo į dukterį ir
45 XLV   |   gražuolėle! - ne mažiau džiaugėsi tėvas, tarsi būtų prasidėjęs naujas
46 XLV   |           šiandien laimės? - glostė tėvas ramindamas gelsvas dukters