Chapter

 1 I     |     nuvažiavo nuo stataus skardžio tiesiai į Udruvės ežerą, sudaužė
 2 III   |        pavasario rytas, kai Uršulė tiesiai iš Baltaragio malūno atbėgo
 3 III   |            Tai parbėgo uždususi ir tiesiai pas kleboną.~    - Klebonėli, -
 4 V     |   besidairantį po minią.~    Jurga tiesiai ir nuėjo prie Girdvainio.
 5 V     |        merginas važinėji,- pasakė, tiesiai į akis žiūrėdama, - o pas
 6 V     |    Nepaprasta tu mergina, - atsakė tiesiai Girdvainis, - ir paskalų
 7 VII   |        nusijuokė Marcelė. - Tai aš tiesiai per ežerą atvažiavau į malūną.
 8 XIV   |   nepasijuto, kaip šoko nuo sparno tiesiai pro langiuką į malūną ir,
 9 XX    |       alkūnę, tas cypimas nuzvimbė tiesiai per liūną ežero sąsmaukos
10 XX    |    pravažiavome, o jų septyni. Lėk tiesiai, nieko nežiūrėdamas.~   
11 XX    |          kryptį ir paleido arklius tiesiai į tą pusę.~    Arkliai net
12 XX    |      Girdvainis, žiūrėdamas Jurgai tiesiai į akis. - Anksčiau sukau
13 XX    |            mylių aplinkui, o dabar tiesiai atlėkiau ir visus tiltus
14 XXI   |          Kažkoks bernapalaikis, ir tiesiai Šešelga jį vadins! Nesulaukta
15 XXIII |             Iš tikrųjų jie nedrįso tiesiai vienas į kitą pažiūrėti,
16 XXIV  |       Jurga užsakų, taip ir nulėkė tiesiai į Švendubrę, nesustodami
17 XXIV  |        rankos klebonui pabučiavęs, tiesiai ir pasakė:~    - Duok, klebone,
18 XXIV  |      besisukinėjant, ir jis nubėgo tiesiai per laukus, palikęs savo
19 XXV   |            arklius keliais, išbėgo tiesiai į laukus ir ligi šiol nesugrįžo.~   
20 XXV   |               galvoju. O nusileido tiesiai prie Girdvainio arklių.
21 XXV   |        stvėrė už vadelių ir nulėkė tiesiai per laukus, kad net žemė
22 XXVI  |           šoko iš kalvės ir pamatė tiesiai atlekiant kaip patrakusius
23 XXVI  |          pakvaišęs nubėgo per rūką tiesiai į malūną, kur nebuvo nuo
24 XXVI  |          kirsdami kanopomis, lekia tiesiai ant jo, lyg sumindžioti
25 XXVIII|       pačiupo juos, taip ir nudūmė tiesiai į Prūsus, niekur nesustodamas
26 XXVIII|         nudroždavo, nieko nesakęs, tiesiai per laukus ten, kur tas
27 XXVIII|           jaunikį, neiškęsdavęs ir tiesiai į akis pasityčiodavęs:~    -
28 XXX   |      nusižvengė kažkas Girdvainiui tiesiai į akis ir nutoldamas sako: -
29 XXX   |            pasagų. Tai nuėjo dabar tiesiai į Gaidžgalės karčemą atsiimti
30 XXX   |          nieko negirdėtų, ir nuėjo tiesiai per laukus, nežiūrėdamas,
31 XXXIV |            darosi.~    Per laukus, tiesiai per arimus, nė kiek nešlubuodamas,
32 XXXV  |          visą savo apmaudą velniui tiesiai į akis.~    - Nepyk, - pagaliau
33 XLI   |       sugrįžo į Švendubrę ir nuėjo tiesiai pas kleboną. Apsakė savo
34 XLIII |         degino jo rankas, ir nuėjo tiesiai į kalvę su gryna sąžine,
35 XLIII |      prasilenkė su Visgirda, - ėjo tiesiai laukais, trumpindamas kelią, -
36 XLIII |          nuėjo gaisro atošvaistėse tiesiai per kalnus Baltaragio malūno
37 XLIV  |           visą savo išdidumą, eina tiesiai per kalnus į Baltaragio
38 XLIV  | neatsigrįždamas gaisro atšvaistėse tiesiai per kalnus Udruvės ežero
39 XLIV  |           pagalbos. Girdvainis ėjo tiesiai link jų, nieko nepaisydamas,
40 XLV   |        šalį ir puolė nuo pakriūtės tiesiai į ežerą.~    Vėjas išsklaidė
41 XLVI  |            Nušoko nuo mėnulio rago tiesiai ant malūno sparno ir taip
42 XLVI  |        žvengė Pinčukas visa gerkle tiesiai Baltaragiui į akis.-Norėjai
43 XLVI  |      sužaibavo ir trenkė perkūnija tiesiai į Baltaragio malūną.~   
44 XLVI  |      baltakarčiais obuolmušiais ir tiesiai lėktų prieš kalną. Pinčukas
45 XLVI  |     nespėjo Pinčukas ištrūkti, kai tiesiai jam į tarpukaktę trenkė