Chapter

 1 III    |        tiktai sukasi be vėjo, ir tiek. Kas jį ten supaisys. Tai
 2 VI     |               Tai kad tau dievas tiek proto duotų, - palinkėdavo
 3 VII    |    klaikų šiurpulingumą, bet vis tiek Baltaragiui nenustelbdavo
 4 IX     | Baltaragio Uršulę?~    - Man vis tiek, - sutiko Jurgutis, - pas
 5 IX     |   atsiplėšti nuo tos vietos, kur tiek daug širdies ir vilčių buvo
 6 XII    |       nulaikyti, stebėdamasis ne tiek jo sielvartu, kiek ta jėga,
 7 XIV    |       tokiu kelmu gyvendama, vis tiek prasikeiksi ir į pragarą
 8 XV     |   davatkyną.~    Bet Jurgutis ne tiek pasakojo, kiek prunkštė
 9 XVI    |          buvo. Tai ir pasakė tik tiek:~    - Taip sau pakeleivinga.
10 XVII   |   Jurgutis, šluostydavo, bet per tiek laiko iš Uršulės sijono
11 XVII   |       stojo prie dumplių. Bet ne tiek dūmė, kiek kažką galvojo.
12 XIX    |          Nenori bernauti malūne, tiek jau to, ir be jo bus galima
13 XXIII  |      vėjas ir juokėsi.~    - Vis tiek mano būsi, - nirto bernas, -
14 XXV    |       dulkių debesys, bet aš vis tiek pažinau abudu. Tai buvo
15 XXV    |          ar kitaip čia buvo, vis tiek nieko tikro nesužinosi,
16 XXVI   |     išgąsties neįsimestų. Jis ne tiek nusigando, kad Pinčukas
17 XXVI   |        nežinodamas, kur eina. Ne tiek buvo baisu, kad velnias
18 XXVI   |        ašaromis.~    O kalvis ne tiek pasagų (ir nepastebėjo,
19 XXVIII |       kryžkelėse. Obuolmušių vis tiek nesurasi, reikia gelbėti
20 XXVIII |          Tai dabar ir gana! - ne tiek stebėjosi, kiek Girdvainio
21 XXVIII |         Anupras pasižiūrėjęs tik tiek pasakė: - Užteks tau klaidžioti.
22 XXVIII |     pašaukti. Šauk nešaukęs, vis tiek neprišauksi. Bet Anupras
23 XXX    |          kur eina.~    Ar ne vis tiek jam buvo, kur eiti, jei
24 XXXI   |         nuotaka. Obuolmušiai vis tiek jau žuvę. Reikia surasti
25 XXXII  |             Jurga šį pavasarį ne tiek audė, kiek pati su savimi
26 XXXII  |        kad kažkas atsitiktų, vis tiek - kas, kad tiktai nurimtų
27 XXXII  |         nustebo tėvas.~    - Vis tiek kur. Tiktai toliau nuo čia, -
28 XXXIV  |       žiūrėjo, nes gyveno jis ne tiek iš karčemos, kiek iš Raupio
29 XXXV   |     mužikam arielką šinkuoti. Ne tiek pragers, kiek triukšmo pridarys.
30 XXXV   |       net pats nusigando: iš kur tiek drąsos atsirado kalbėti
31 XXXVI  |    pagriovį. Bet žmonių akys vis tiek nukrypo į Šešelgos karčemą.
32 XXXVI  |        nežinodami, ką daryti, ir tiek.~    Tiktai vienas karčemninkas
33 XXXVI  |         ir buvo nusiminęs. - Vis tiek man nebėra jokio gyvenimo.
34 XXXVIII|         ieškojęs po pelkes ir ne tiek šaukęs, kiek šveblenęs ištinusia
35 XXXIX  |    niekuo nekalta. Nebent tiktai tiek, kad nuo jos viskas prasidėjo,
36 XL     |         Marcelę Jaudegytę, o ji, tiek vargo padėjusi ir tiek griekų
37 XL     |           tiek vargo padėjusi ir tiek griekų ant savo sąžinės
38 XL     |          užmiršusi, o ir tada ne tiek juos kalbėjusi, kiek žliumbusi,
39 XL     |          tam kvailam padarui vis tiek padėti ir neleisti, kad
40 XL     |         išganyti, nes arklių vis tiek nesurasi, kai juos pavogė
41 XLV    |        atsisėdusi šalia tėvo, ne tiek pati valgė, kiek jį valgydino
42 XLVII  |       niekas ir nepagalvojo, kad tiek daug nelaimių būtų pridariusi.~   
43 XLVII  |   nelemtąsias pasagas, dėl kurių tiek daug bėdos turėjo, bet čia