Chapter

 1 II     |             nebuvęs. Tiktai išeidama pamatė, kaip kažkokius raštus jaunikis
 2 II     |        kvatojimas, ir ji savo akimis pamatė Paudruvės liūno velnią Pinčuką.~    -
 3 III    |           pirmo kalnelio jau iš tolo pamatė, kaip Baltaragio malūnas
 4 V      |        piršliu Anupru.~    Tuo metu, pamatę Girdvainį kalbant su Jurga,
 5 VIII   |    ponaičiuką, ko čia jam reikia, ir pamatė, kad tas ne toks, kaip visi
 6 VIII   |             ir nusilenkė. Baltaragis pamatė du ragiukus, iššokusius
 7 XI     |          išbėgo Marcelė ant gonkų ir pamatė gervių virtinę, skrendančią
 8 XI     |           žvilgtelėjo pro langelį ir pamatė Marcelę, kylančia su malūno
 9 XIII   |              kad sugrįžo bobutė, bet pamatė įėjusią Uršulę. Ji sustojo
10 XIV    |             dar tą patį rytą auštant pamatė Baltaragis atbėgant iš pelkių
11 XIV    |       apsidžiaugė. Pradėjus dienoti, pamatė pareinančią iš pelkių Uršulę
12 XVI    |    neiškentęs pažiūrėjo pro plyšį ir pamatė nepaprastai gražią merginą,
13 XVII   |           kalvio pasiųstas į malūną, pamatė Baltaragio dukterį Jurgą,
14 XVIII  |           ten dindi.~    Ir pagaliau pamatė. Nuo Gaidžgalės karčemos
15 XX     |           išsisklaidė, ir Girdvainis pamatė, kad atvažiavo į Baltaragio
16 XX     |      Baltaragis nuo malūno slenksčio pamatė ir todėl nesiryžo prieiti
17 XXIII  |         nesulaukdami, nusižvengė, jį pamatę.~    - Lėksime, mano žirgeliai,
18 XXIII  |   prieblandoje tiktai toli pakalnėje pamatė, kaip lekia tarytum su sparnais
19 XXVI   |         dardėjimą, šoko iš kalvės ir pamatė tiesiai atlekiant kaip patrakusius
20 XXVI   |              Jurgutis jį pirmą kartą pamatė visa velniška baisybe su
21 XXVI   |              atrado savo tabokinę ir pamatė pro aušrą atlekiantį Girdvainį
22 XXVIII |           nelengva buvo susikalbėti. Pamatė jį Anupras keliu nuo Girninkų
23 XXVIII |          sulaikyti. Pats savo akimis pamatė, kad Girdvainį ištiko daug
24 XXIX   |             malūno durys, ir Anupras pamatė Baltaragio šešėlį. Pūstelėjo
25 XXXI   |          buvo Gaidžgalės karčema, ir pamatė atvažiuojant sunkiai prikrautą
26 XXXI   |       Visgirda pro tirštą rūką viską pamatė ir suprato. Neliko jokių
27 XXXV   |          žuvimo karčemninkas Šešelga pamatė, kad nebebus jam daugiau
28 XXXV   |           pradėjo švisti, ir Šešelga pamatė ant kelio daugybę arklių
29 XXXV   |               dargi apsidžiaugė, nes pamatė, kad tikrai Pinčuko patarti
30 XXXVII |           kai šūvių dūmai išnyko, ir pamatė į gonkeles išbėgusią vienmarškinę
31 XXXVIII|           šalį ėjo kitos davatkos ir pamatė Uršulę su kažkokiu nubėgančiu
32 XXXIX  |          davatkos, siaubo sukrėstos, pamatė ir įsitikino, kad tikrai
33 XXXIX  |             triukšmas, bet, atėję ir pamatę, kas čia atsitiko, patys
34 XXXIX  |           priešakyje surištą Uršulę. Pamatę išėjusį kleboną, visi vienu
35 XLI    |              spūstis atslūgo. Ką gi, pamatė raganą, ir gana. Ne tokia
36 XLII   |              užtaisyti jam kilpas, - pamatė ant kryžkelės ubagą ne ubagą
37 XLII   |           namo. Bet, arčiau priėjęs, pamatė, ar nebus tiktai ubagu apsimetęs
38 XLIII  | išsipagiriodamas apsidairė aplinkui, pamatė prie karčemos pamestą kaimo
39 XLVI   |                Vos išėjęs pro duris, pamatė - lyg Jurgos šešėlis šmėkštelėjo
40 XLVI   |            prie ežero pakriūtės, kur pamatė lyg Jurgos šešėlį.~    Bet
41 XLVI   |         nelaimė.~    O Pinčukas irgi pamatė Baltaragį, stovintį vienplaukį
42 XLVI   |         jaunikiui kilpą, o dabai vėl pamatė, kaip tas nelemtas velnias,