Chapter

 1 III    |           pas kleboną skųstis velnio nuotaka (taip vargšę Uršulę čia
 2 III    |        davatkyne.~    - Kokia velnio nuotaka? - nesuprato klebonas.~    -
 3 IV     |                Štai kur tikra velnio nuotaka, o ne aš! - graudžiai pagalvojo
 4 IX     |              nuvažiuotų kur nors pas nuotaką. Tai ir dabar, tariantis
 5 IX     |        jaunikiais važiuosi pas vieną nuotaką? - nusijuokė Juodvalkis. -
 6 XII    |           grabe atrodė kaip užmigusi nuotaka.~    O Baltaragis, parblokštas
 7 XXIII  |              su sparnais jaunikis ir nuotaka.~    - Palauk! - šūktelėjo,
 8 XXIII  |            nuvažiuotų užsakų su savo nuotaka nors ir padangėmis.~    -
 9 XXIII  |                     Nagi jaunikis su nuotaka, - mostelėjo ranka Anupras. -
10 XXIV   | Zakristijonas pažiūrėjo į jaunikį su nuotaka ir suprato, koks čia gali
11 XXIV   |        prižadėjo Girdvainis.~    - O nuotaka iš kur? - paklausė klebonas.~    -
12 XXIV   |         Paudruvės kaimo, - atsakė už nuotaką Girdvainis.- Malūnininko
13 XXIV   |             per laukus, palikęs savo nuotaką ir viską užmiršęs pasaulyje.~   
14 XXV    |               kad ji būtų Girdvainio nuotaka ir grįžtų po užsakų. Paklausti
15 XXV    |         norėsi turėti ir arklius, ir nuotaką, tai nieko nelaimėsi, tiktai
16 XXVI   |         pastangos, nes Girdvainis su nuotaka būtų spėjęs po užsakų išlėkti
17 XXVII  |             obuolmušių žirgų, o apie nuotaką nė karto neužsiminė, tarsi
18 XXVII  |             negalėjo grįžti pas savo nuotaką be obuolmušių žirgų, viso
19 XXVII  |              galėjo padaryti pamesta nuotaka?~
20 XXVIII |       pagaliau į namus, o gal ir pas nuotaką, kuri laukia jo ir nesulaukia.~   
21 XXVIII |       obuolmušių nuvažiuoti pas savo nuotaką, nors visa širdimi buvo
22 XXVIII |            su vėjo sparnais pas savo nuotaką?~
23 XXX    |           pats save pražudęs ir savo nuotaką ašarose paskandinęs, kurios
24 XXX    |            bei sielvarte paskandinta nuotaka jo atsižadėjo. O galėjo
25 XXX    |             Girdvainis, suradęs savo nuotaką, su obuolmušiais kaip vėjo
26 XXX    |          laimė buvo lemta ar ne savo nuotaką Girdvainis surado, kad viskas
27 XXX    |             savo obuolmušius ir savo nuotaką, o paskui, visko netekęs,
28 XXX    |             nuvykti su jais pas savo nuotaką, kurią ašarose paskandino?
29 XXXI   |         sparnų nešiu savo jaunąjį su nuotaka.~    - O kas dabar jį nuneš? -
30 XXXI   |              ir išgelbėti jaunikį su nuotaka. Obuolmušiai vis tiek jau
31 XXXVIII|        grasindama. - Bus jums velnio nuotaka! Paminėsit! Pirmiausia jums
32 XXXIX  |              padaryti, jei ne velnio nuotaka? O ta, priremta prie sienos,
33 XXXIX  |       pradėjo tikrinti, ar ta velnio nuotaka nenorėjo ir jų apkerėti.
34 XXXIX  |              tikrai gyveno su velnio nuotaka, baisia ragana. Juk galėjo
35 XXXIX  |                     Nagi šitą velnio nuotaką, kuri norėjo visą mūsų davatkyną
36 XXXIX  |         užkerėti.~    - Kokią velnio nuotaką? - vis dar neatsigodo klebonas.~    -
37 XXXIX  |               tarė. - Nebuvau velnio nuotaka, nors Baltaragis ir norėjo
38 XLIV   |            baisiausią audrą pas savo nuotaką, bet ką darys be savo obuolmušių,
39 XLIV   |            tu klajojai, suradęs savo nuotaką, eidamas per audrą, suabejojai,
40 XLV    |     Baltaragio dukterį ir Girdvainio nuotaką.~    O audra tarsi džiūgaudama
41 XLVIII |         juokiasi audra kaip laiminga nuotaka.~    Tuo pačiu metu kitose
42 XLVIII |            vėjo sparnais jaunikis su nuotaka.~    Aušra vis plačiau semia