| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] stvere 2 stveresi 1 stvertis 1 su 559 suabejojai 1 suabejojes 2 suabejojo 5 | Frequency [« »] 2641 ir 727 o 708 i 559 su 545 kad 543 iš 522 bet | Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances su |
Chapter
1 I | tarytum norėdami jį nugriauti su visu malūnu. Bet pragyveno 2 I | Tas jo ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu į vieną 3 I | vienišas gyveno tame malūne su savo vienturte dukra Jurga. 4 I | kito važiuodavo jaunikiai su piršliais į Baltaragio malūną, 5 I | ir pats vos galo negavo su piršliu, gindamiesi nuo 6 I | kitas išdidus senbernis su savo piršliu nuvažiavo nuo 7 I | ir drąsiausieji, važiuoti su piršliais pas Baltaragio 8 I | gražuolė dukra susidėjusi su Udruvės ežero laumėmis ir 9 I | jis turi kažkokių reikalų su velniais ir kitomis dvasiomis, 10 I | kad jaunikiai negalėtų su piršliais atvažiuoti ir 11 I | prisispyręs klausdavo dėl piršlių su jaunikiais nelaimių, tai 12 I | niekados nepaklysi, o su piršliais nė nemėgink - 13 I | gražesnė darėsi, tiktai piršlių su jaunikiais nors kartais 14 I | gyveno Baltaragio malūne, ir su ja tenai keisti dalykai 15 II | ir net pralinksmėjo, kas su juo retai būdavo.~ - 16 II | o kai pamatysi jaunikį su piršliais, tai užmirši visus 17 II | Uršulė ir daugiau nekalbėjo su Baltaragiu, bet ir Baltaragis 18 II | Vaikščiojo toks paslaptingas, su klastinga šypsena, tarytum 19 II | piršlių, kad nė karto pas ją su jaunikiu nebuvo atvažiavę.~ 20 II | karietos išlipo toks rimtas su žila barzda ponas ir jaunas 21 II | ponas ir jaunas ponaitis su prašmatnia skrybėlaite. 22 II | atsimena, kaip saldų midų su piršliu ilgabarzdžiu (iš 23 II | Nei karietos, nei piršlio su jaunikiu neliko lyg niekada 24 II | nusiėmė nuo kaklo rožančių su škaplieriais ir pradėjo 25 II | už krūmo, ten ir liko. Ką su juo veiksi, velnio suterštu 26 II | pasiautėjo tiktai po kiemą su visais prakeiksmais, o paskui, 27 III | rengėsi pradėti žūtbūtinę kovą su burtais ir prietarais (teko 28 III | naktį buvo prasikortavęs su apylinkės nusususiais šlėktomis, 29 III | malūno atbėgo į kleboniją su ta baisia žinia. Pro murziną 30 III | raitų atsirado, taigi buvo su kuo susiremti. Tik Uršulė 31 III | nespėdavo rinkti gandų ir su jais bėgioti pas kleboną. 32 III | Atstok tu nuo manęs su savo Baltaragiu! Nieko daugiau 33 IV | kitiems skelbė Baltaragio su Pinčiuku burtų užmačias 34 IV | tarė: tegu prasmenga jis su ta Uršule, tiktai jam galvos 35 IV | pakuždėjo:~ - Dukrele, turiu su tavim pasikalbėti. ~ 36 IV | pasikalbėti. ~ Jurga su pašaipa grįžtelėjo pro pečius 37 IV | garsiai tarė:~ - O ką aš su tavim, tetule, kalbėsiu? 38 IV | nudžiugusi Uršulė. - Susižieduok su Juozapu skaisčiausiu, tiktai 39 IV | nesuprato Uršulė, rimtai su ja kalba ar į akis juokiasi.~ - 40 IV | pagraudenti, bet tiktai su piktu priekaištu akyse palydėjo 41 IV | Pražuvo amžinai, - paskui su apmaudu tarė pati sau ir 42 IV | Pagaliau nusiramino, kad su kaupu išlygino viso savo 43 V | susirasti, nors buvo apvažiavęs su piršliu, to paties kaimo 44 V | užtat, kai išvažiuodavo su obuolmušiais, tai kaip su 45 V | su obuolmušiais, tai kaip su paukščiais - lygus kelias 46 V | Pradėjo Girdvainis su savo obuolmušiais važinėti, 47 V | dvejetu savo obuolmušių kaip su paukščiais, vieškeliu ar 48 V | kritusi buvo. Paskui jaunikį su piršliu tik dulkių stulpai, 49 V | savo darė ir kalbėjo:~ - Su tokiais arkliais nors ir 50 V | pilna.~ Kaip iš tikrųjų su tais šulais buvo, nežinia. 51 V | Girdvainis ne tik neramstė, bet su tais savo obuolmušiais tarsi 52 V | tokios merginos prireikė, su kuria galėtų lėkti kaip 53 V | duktė, pas kurią niekas su piršliais negalįs atvažiuoti, 54 V | pirmą sekmadienį atvažiavo su savo obuolmušiais į Švendubrę 55 V | bent žirgeliai! - ne vienas su pavydu garsiai pasakė, o 56 V | o pats sau pagalvojo: - Su tokiais galima ir pas Baltaragio 57 V | ir Jurga, kai išsiskyrė su Uršule prie varpinės ir 58 V | Jurga.~ - Nagi tas - su obuolmušiais žirgais, su 59 V | su obuolmušiais žirgais, su išverstais kailiniais.~ - 60 V | kailinius ir kurčią piršlį, su kuriuo važinėjo, merginas 61 V | paskalų nesibijau. Galiu su savo obuolmušiais išsklaidyti 62 V | pirmą šeštadienį atvažiuosiu su savo piršliu Anupru.~ 63 V | pamatę Girdvainį kalbant su Jurga, susirinko aplinkui 64 V | Kai Girdvainis prižadėjo su piršliu atvažiuoti, nusiprunkštė 65 V | nenorėdama tikėti, ir susitiko su Girdvainio degančiomis akimis. 66 V | niekur jos nesurado. Ji su tėvu tuojau išvažiavo namo.~ 67 V | obuolmušius ir išvažiavo su tokiu džiaugsmu širdyje, 68 VI | kliedėjimai ir įkaušusių jaunikių su piršliais prasimanymai. 69 VI | seserys ir liko jis vienas su senstančia davatka Uršule, 70 VI | kartais pasakydavo Uršulė, su priekaištu žiūrėdama į Baltaragį. - 71 VI | esą, jai per daug darbo su visa namų apyvoka, kad jis 72 VI | esą, nepadoru jaunam vyrui su mergina vienoje pastogėje 73 VI | tegu pats vienas pasikariąs su tuo savo malūnu ar dar ką 74 VI | ūžiant malūnui ir besibarant su sena davatka, net nepastebėjo, 75 VII | nusenęs ir vienišas pasilikęs su savo ūžiančiu malūnu bei 76 VII | jaunystę, kurios dabar nei su vėjo sparnais nepasivysi.~ 77 VII | senbernystę.~ Nuvažiuoti pačiam su piršliu į Jaudegių kiemą, 78 VII | ašarą nusišluostydavo ir su užuojauta klausdavo:~ - 79 VII | atstumdavo Baltaragis su apmaudu Uršulės rūpesčius 80 VIII | upelis, jungęs Udruvės ežerą su Dungvietų ir kitais ežerais.~ 81 VIII | Pinčukas taip buvo apsipratęs su malūno ūžimu, kad kartais, 82 VIII | ponaičiukas, kaip vokietukas, su kepeliušuku ant galvos ir 83 VIII | kepeliušuku ant galvos ir dar su užkišta gaidžio plunksnele.~ " 84 VIII | visi žmonės, bet tiktai su viena skylute nosyje.~ - 85 IX | jam piršliu ir važiuotų su juo pas Jaudegių Marcelę.~ - 86 IX | meistro, kad bent kartą su juo nuvažiuotų kur nors 87 IX | dabar, tariantis Juodvalkiui su Baltaragiu dėl piršlybų, 88 IX | pasisiūlė. - Juk seniai žadėjai su manim piršliais kur nors 89 IX | manęs.~ - Kaip čia dabar su dviem jaunikiais važiuosi 90 IX | nusijuokė Juodvalkis. - Gal su tavim paskui nuvažiuosim 91 IX | staiga apstojo? - supyko. - Su vienu važiuok piršliais, 92 IX | vienu važiuok piršliais, su kitu važiuok... Na, gerai!.. 93 IX | sutemus, išvažiavo Juodvalkis su Baltaragiu į Jaudegių sodybą, 94 IX | tokio pasivėlavusio jaunikio su piršliu, bet Marcelė kažkodėl 95 IX | Na, to gero gali su kaupu gauti, - sutiko tėvas. - 96 IX | ar kito jaunikio, kurie su piršliais atvažiuodavo, 97 IX | nereikia. Ką senė pasakytų? Su šluota jaunavedžius išsivytų.~ 98 IX | bažnyčioje ėjo Baltaragio užsakai su Marcele, ir nieko čia nepadarysi. 99 IX | neatkreipė. Ir dabar vengė su ja susitikti; vienas beldėsi 100 IX | neperžengtų, o jeigu peržengs - su grabu kad išneštų... Atlikusi 101 IX | niekas nesuprato, kad čia su Uršule kažkas kitas darosi 102 IX | kitas darosi ir reiktų ją su šermukšnine lazda nuo tvorų 103 IX | Baltaragis, apsikabinęs Marcelę su baltu nuometu, rūtomis apsikaišiusią. 104 X | lėkti ar pasileisti šokti su visais vestuvininkais.~ 105 X | pajaunėjo ir atgijo. Sukosi su visais vestuvių rate kaip 106 X | tikras jaunikis, nors ir su pražilusia galva, visą laiką 107 X | visais žiedais. Skraidė su juo po kiemą ir malūną, 108 X | malūnas už ežero ant kalno su besisukančiais sparnais? 109 X | Tu mano mėnesėlis su sidabro pakraštėliais, - 110 X | laukdamas, kada vienas pasiliks su savo laime ir niekas jam 111 X | pakalnėje.~ Atsisveikinę su kaimynais ir savo piršliu, 112 X | pasiliko vieni du namuose su savo pasiilgimais, kurie 113 X | palikusi? Žvilgtelėjusi su nerimu, atsigrįžo į trobą, 114 X | Marcelė, užkaitusi pusryčius, su šluota išbėgo į malūną.~ 115 X | nusijuokė ir pirmą kartą su savo žmona srėbė pusryčių 116 XI | nusileidžiant už akiračio ar pati su jomis skristi į dausas.~ 117 XI | pamatė Marcelę, kylančia su malūno sparnu. Tiesiog apmirė 118 XI | aukštai iškilti ir skristi su gervėmis. Tokia laiminga 119 XI | Ak, tu mano išdykėle, - su priekaištu ir meile pažiūrėjo 120 XI | krikštynų.~ Baltaragis, su tyliu priekaištu pasižiūrėjęs 121 XI | pasižiūrėjęs į valstiečius ir su meile į išbalusią žmoną, 122 XI | liūdnai šypsančias pro skausmą su giedra motinos viltimi.~ 123 XI | visa pakeliantį žvilgsnį su švintančia pro skausmus 124 XI | dviguba abiejų laime.~ Su ta viltimi Baltaragis išėjo 125 XI | Baltaragį susirūpinusi bobutė su klykiančiu naujagimiu ant 126 XII | suktis Baltaragio malūnas. Su jo sparnais apsisuko gyvenimo 127 XII | veidą ir sustingusias lūpas su paskutine šypsena. Ji ir 128 XII | trobos, lyg amžinai norėdamas su juo pasilikti.~ Kaimynai 129 XII | nusileido nuo malūno skardžio ir su graudžiomis gedulo giesmėmis 130 XII | laikomas, tiktai jautė, kad su kiekviena žemės sauja lyg 131 XII | sparnai tarsi kalbėjosi su mirgančiomis žvaigždėmis 132 XII | apkamšė, pamokė, kaip elgtis su naujagime, ir paglostė Baltaragiui 133 XII | negalėjo susivokti, kas čia su juo darosi. Vaidenosi visas 134 XII | Kažkas neaiškaus praslinko su malūno sparnų šešėliu. Ar 135 XII | svajonė, kuri išsisklaidė su malūno sparnais kaip apyaušrio 136 XIII | nepastebėjo, kad pasiliko vienas su savo naujagime.~ Tyliai 137 XIII | apie Baltaragio nelaimę, su paguoda ir pagalba, užmiršusi 138 XIII | aistra, nors ir susimaišiusia su nusivylimo kartėliu ir naujai 139 XIII | kažkoks graudulys, sumišęs su išgąsčiu, prislėgdamas iš 140 XIII | Ką darysi, kvaišeli, su vaiku? - prikišo. - Kaip 141 XIII | nusivylimus ir susitaikydama su likimu.~ - Kad taip dievas 142 XIII | Baltrukas... Ką jis darys su vaiku be pačios?~ Su 143 XIII | su vaiku be pačios?~ Su ta viltimi Uršulė pradėjo 144 XIII | nestovėdavo. Slinko žiema su šalčiais ir atodrėkiais, 145 XIII | vienas užsidaręs malūne su savo sielvartu. Tiktai kai 146 XIII | per dukterį. Baltaragis su pabudusiu džiaugsmu krūtinėje 147 XIII | pamačiusi šypsantį Baltaragį su kūdikiu ant rankų. Metė 148 XIII | ne motina prie jo stovi su meile ir ne tėvas, palinkęs 149 XIII | meile ir ne tėvas, palinkęs su rūpesčiu.~ O Baltaragis, 150 XIII | rūpėjo, nors ir įgrisdavo su savo priekabėmis.~ Prieš 151 XIII | Baltaragis surado visai netikėtai su įgrisusios Uršulės pagalba, 152 XIV | blogiau, kad savo sielvartu su nieku negalėjo pasidalinti. 153 XIV | pažadas Pinčukui, už kurį su džiaugsmu būtų priėmęs amžinas 154 XIV | paties velnio pagaliau, nes, su tokiu kelmu gyvendama, vis 155 XIV | Temstant atvažiavo piršliai su juodbėriais žirgais ir aukso 156 XIV | Naktis buvo audringa, su žaibais ir perkūnijomis, 157 XIV | pragaru pavertusi. Atrodė, kad su pereitos nakties žaibais 158 XIV | tarė:~ - Ką čia dabar su tavim darysi? Jeigu sutiktum 159 XIV | apsisukusi išbėgo iš namų su ryšulėliu, vis atsigrįždama, 160 XIV | Pamatęs tokį sutvėrimą su sijonu, lįsk po girnomis 161 XV | Tai kaip jis čia galėjęs su velniu susidėti?~ O jo 162 XV | ir naktį išdrėbę Uršulę su gelda į pelkes.~ Atsirado 163 XV | kaip tik labai tamsi ir su perkūnijomis, o iš ryto 164 XV | bijodamas nusišnirpšti, ir su šiaudų gniūžte prie tvenkinio 165 XV | reiks tau vesti Uršulę ir su ja gyventi.~ - Ne, - 166 XV | sutemus vakare nuvažiavęs su kalviu Juodvalkiu piršliais 167 XV | griaudžiant perkūnijai, išvertę ją su kiaura gelda į Paudruvės 168 XV | Uršulė, ar ne Juodvalkis su Jurgučiu buvo pas ją atvažiavęs 169 XV | atvažiavęs piršliais ir išdrėbęs su gelda į pelkes, piktinosi 170 XV | to kvaišos nepažįstu?.. Su ragais buvo! Tikras Pinčukas!~ 171 XV | O užklausti Baltaragis su Jucdvalkiu - vienas tylėjo, 172 XV | Geldą paliko (ką veiksi su kiauru daiktu), o sijoną 173 XVI | septynerius metus.~ Jis su malonumu suko malūno sparnus 174 XVI | prasiblaivydavo. O suktis su malūno sparnais visų labiausiai 175 XVI | pradėjo panėšėti į žmogų su visomis jo silpnybėmis.~ 176 XVI | Nors ir pats karalaitis su auksine karieta.~ Paskui 177 XVI | Laukia savųjų atvažiuojant su skambalais. Kai jie atvažiuos, 178 XVII | Nėra bobų be sijonų, o su sijonais žinai kaip atsitinka...~ 179 XVII | dar kaip tyčia liepdavo su ta Uršulės sijono puse apvalyti 180 XVII | Jurgą paežerėje, skraidančią su žuvėdromis, ir užsispoksojo.~ - 181 XVII | maišus. Bet, nugirdęs kalvį su malūnininku besišaipant, 182 XVII | neatsakė, tik pašnairavo su priekaištu į kalvį ir nuėjo 183 XVII | žvilgsnį, ir ji vengdavo su juo susitikti.~ Nusiminęs 184 XVII | bijodamas, kad piršliai su jaunikiais neatvažiuotų 185 XVIII | pasuko malūno link vežimas su skambalu. Vežime sėdėjo 186 XVIII | pravažiuojantiems piršliui su jaunikiu. Tie nepastebėjo 187 XVIII | Pinčukas, ir, kai piršlys su jaunikiu leidosi nuo kryžkelės 188 XVIII | Arkliai pasibaidė, piršlys su jaunikiu išsivertė pro vežimo 189 XVIII | sulaužė ir nesuvedė tavęs su to raganiaus dukterimi. 190 XVIII | Pinčukas prisiminė savo nelaimę su Uršule, kuri laimingai pasibaigė, 191 XVIII | Baltaragio dukterį joks jaunikis su piršliu. Sužinos jis, senas 192 XVIII | Palaukė Pinčukas, kol piršlys su jaunikiu susitaisė iš sulūžusių 193 XVIII | lakstė jų taisyti. O piršliai su jaunikiais tarsi susitarę 194 XVIII | nežinojo, kad tas iš vieno su velniu Pinčuku veikia, tai 195 XVIII | rudenį nė vienam jaunikiui su piršliu nepavyko atvažiuoti 196 XVIII | pakeliui nutikdavo, ir piršliai su jaunikiais kitur nuklysdavo. 197 XVIII | džiaugdavosi, kad piršliai su jaunikiais, negalėdami atvažiuoti, 198 XVIII | Baltaragio malūną, jaunikių su piršliais nesėkmes vis daugiau 199 XIX | pasiryžo Baltaragis pakalbėti su Pinčuku gražumu, kaip kaimynas 200 XIX | Pinčuku gražumu, kaip kaimynas su kaimynu, o jeigu tai nepadėtų, 201 XIX | Bet atsiliepė tiktai antys su gaigalais ir kitais balų 202 XIX | būtinai prisišaukti Pinčuką ir su juo pasikalbėti. Tiktai 203 XIX | matai, kerštininkas, - su panieka atsakė Baltaragis. - 204 XIX | paskalomis iš vieno eis su manimi prieš tave ir man 205 XIX | nereikia. O aš maniau - kaip su žmogum pasikalbėsim, susitarsim, 206 XIX | tikrųjų surišti kaip katę su šuniu už uodegų ir paleisti 207 XIX | juos suriši, jei vienas su uodega, o antras be uodegos? 208 XX | Baltaragio dukterį Jurgą, nors ir su obuolmušiais žirgais. Visą 209 XX | pavakarės, kad galėtų važiuoti su savo piršliu Anupru.~ 210 XX | šį kartą geriau būtų, kad su karieta važiuotume.~ - 211 XX | Paskalos ir pasakos, - su panieka numojo Girdvainis.~ - 212 XX | obuolmušius į tą patį mėšlavežį, su kuriuo pas kitas merginas 213 XX | Sėsk, - tarė pagaliau. - Su pono dievo pagalba gal ir 214 XX | statumą.~ O Girdvainis su Anupru, atvažiavę į Baltaragio 215 XX | nebūtų, ir sustoję Girdvainis su Anupru žiūrėjo vienas į 216 XX | Matai, ir atvažiavome su dievo pagalba, - pagaliau 217 XX | Girdvainis, pasisveikinęs su Baltaragiu, vis dar žvalgėsi 218 XX | seklyčią. Ten juos sutiko Jurga su šluota rankoje, lyg išvaryti 219 XX | Besikertant Jurgai su Girdvainiu, Baltaragis pakvietė 220 XX | padėjo taurelę ir duonos su druska.~ - Prašom, - 221 XX | ranka pati atkišo butelį su rūta. Apsidžiaugęs Girdvainis 222 XX | žiūrėdamas į jaunuosius. - Su tėveliu išgersim, kad gražią 223 XX | svotai!~ Išgėrė Visgirda su Baltaragiu, išgėrė ir Girdvainis 224 XX | Baltaragiu, išgėrė ir Girdvainis su Jurga, ir visi susėdo už 225 XXI | sėdėjo užsidaręs vienas su buteliu degtinės senas arkliavagis 226 XXI | senas arkliavagis Raupys su didele ruda barzda ir viena 227 XXI | Girdvainio obuolmušių ir su jais išvažiuoti į Prūsus. 228 XXI | juos saugojo kaip savo akį. Su obuolmušiais keldavo, su 229 XXI | Su obuolmušiais keldavo, su obuolmušiais guldavo ir 230 XXI | arklius pavogsi, nebent tiktai su velnio pagalba?~ Kai 231 XXI | šį kartą ne kaip ponaitis su lazdele rankoje, žalia skrybėlaite 232 XXI | atsakė karčemininkas. - Su tavim, parše, kiaulių neganiau. 233 XXI | neganiau. Turėtum žinoti, kaip su bajoru kalbėti.~ Pinčukas 234 XXI | manęs, pan Šešelgevič, - su gailiu priekaištu pasakė 235 XXI | Sakiau, pane, nesusidėk su tuo mužikpalaikiu. Nebajoriškas 236 XXI | dabar darysi! Už tai aš jam su kaupu atsilyginsiu.~ - 237 XXI | Pinčukas. - Leisk tu man su juo truputį pakalbėti.~ - 238 XXI | Čia pan Pinčuk pas tave su reikalu.~ - Koks ten 239 XXI | Koks ten šuns pan ir su kokiu reikalu? Nieko nenoriu 240 XXI | Nieko nebus. Šiandien su juo nesusikalbėsi. Girtas 241 XXI | tik šiandien man reikia su juo susitarti, gražumu ar 242 XXI | ir klausėsi, ką velnias su arkliavagiu tariasi.~ 243 XXII | ir nenugirdo, ką velnias su arkliavagiu tarėsi. Sutrukdė, 244 XXII | kalvio puskvailis Jurgutis su savo pasagomis. O paskui, 245 XXII | Pinčukas. - Tiktai tu nelįsk su ja pro antrą galą į Girdvainio 246 XXII | obuolmušius. Tada pražūsi pats su visa savo dūšia.~ - Durnas 247 XXII | jau baigia susitarti, įėjo su buteliu ir, dėdamasis viską 248 XXII | prie tiltelio pametė, kai su Girdvainio arkliais ėjo 249 XXIII | vis dar sėdėjo Girdvainis su savo piršliu Anupru ir nesirengė 250 XXIII | Pagaliau susitaikė uošvis su piršliu. Sumušė rankomis 251 XXIII | ąsočių.~ O Girdvainis su Jurga vis dar negalėjo atsižiūrėti 252 XXIII | Eik už manęs. Skriskim su mano obuolmušiais per visą 253 XXIII | pakilo Girdvainis. - Su tavim ir savo obuolmušiais 254 XXIII | eisiu už tavęs, skrisiu su tavo obuolmušiais nors ir 255 XXIII | pakalnę, nunešdami Girdvainį su Jurga.~ Anupras, nespėjęs 256 XXIII | pamatė, kaip lekia tarytum su sparnais jaunikis ir nuotaka.~ - 257 XXIII | kelio nuvažiuotų užsakų su savo nuotaka nors ir padangėmis.~ - 258 XXIII | Anupras, kai Girdvainis su Jurga dingo kelio vingiuose, 259 XXIII | Baltaragis.~ - Nagi jaunikis su nuotaka, - mostelėjo ranka 260 XXIV | Kaip išvažiavo Girdvainis su Jurga užsakų, taip ir nulėkė 261 XXIV | važiuoja nors ir į pragarą su velniais baigti", - pagalvojo 262 XXIV | Zakristijonas pažiūrėjo į jaunikį su nuotaka ir suprato, koks 263 XXIV | užsakų, - atsakė klebonas. - Su piktom dvasiom turite reikalą, 264 XXIV | nieko neišeis, nesusikalbės su klebonu, todėl, negaišdamas 265 XXIV | Na, ką čia dabar su jumis darysi? Kalbėkite 266 XXIV | žiovaudamas. Girdvainis su Jurga - lietuviškai, skubindami, 267 XXV | stebėtis, ar Girdvainio su Baltaragio Jurga nelauktais 268 XXV | nebūtų stebėjęsis Girdvainio su Baltaragio Jurga užsakais, 269 XXV | Jurgą negalėjo joks jaunikis su piršliu nuvažiuoti. Aišku, 270 XXV | Ogi nežinai, Girdvainis su Baltaragio Jurga užsakų." 271 XXV | leidžiasi pats nelabasis su maišu ant pečių kaip tik 272 XXV | šimto mylių Raupys jau bus su tokiais arkliais nuvažiavęs. 273 XXV | nepadarysi, kai velnias su arkliavagiu susidėjo, o 274 XXV | varpinės, arkliavagis lėkęs su arkliais keliu į vakarus, 275 XXV | Tai nenuostabu, kad ir su piršlybomis taip atsitiko.~ 276 XXVI | matęs ir pergyvenęs.~ O su Girdvainio obuolmušiais 277 XXVI | Prie malūno stovėjo vežimas su obuolmušiais žirgais, o 278 XXVI | karčemą ir išmainė pasagas su Šešelga į puskvortę degtinės.~ 279 XXVI | Jis godžiai gėrė degtinę su savo ašaromis, kurios kaip 280 XXVI | karčema, malūnas, kalvė, Jurga su jaunikiu, o tie obuolmušiai, 281 XXVI | Atsipeikėjo tiktai paryčiu, kai su triukšmu įgriuvo pro duris 282 XXVI | pamatė visa velniška baisybe su ragais ir kanopomis! Toks 283 XXVI | kad jis, lenktyniuodamas su Girdvainio obuolmušiais, 284 XXVI | aušrą atlekiantį Girdvainį su Jurga. Vos spėjo iš kelio 285 XXVI | nuėjęs visas susitarimas su arkliavagiu. Tada jis be 286 XXVI | į Švendubrę ir nusileido su juo prie bažnyčios. Gerai 287 XXVI | klebonas Bonifacas Bobinas su savo poteriais nebūtų užtrukęs 288 XXVI | pastangos, nes Girdvainis su nuotaka būtų spėjęs po užsakų 289 XXVI | užsakų išlėkti iš Švendubrės su savo obuolmušiais kaip vėjo 290 XXVI | labiau nusigando. O Pinčukas su maišu ant pečių spruko laukan, 291 XXVI | kol jis pagaliau nuklydo su savo sielvartu į nežinomus 292 XXVII | Nusiramink, tėveli, - pasakė. - Su tavim aš visada laiminga 293 XXVII | džiaugsmo mirksnį - buvo su kaupu išpirkęs viso savo 294 XXVIII | tavęs nesulaukdama, jau su kitu rengiasi vestuves kelti.~ - 295 XXVIII | nusigrįžo ir į kiekvieną žiūrėjo su nepasitikėjimu, tarytum 296 XXVIII | kas jį paklausdavęs net su užuojauta, jis piktai atšaudavęs:~ - 297 XXVIII | kur nors pakelėje einantį, su savim kažin ką kalbantį 298 XXVIII | nieko nematantį. Negalėdamas su žmonėmis apie savo nelaimę 299 XXVIII | savo nelaimę kalbėti, pats su savim kalbėjosi, pats klausdamas 300 XXVIII | karto.~ Tai ir Anuprui, su juo susitikus, nelengva 301 XXVIII | arklius suras! Tokiam tiktai su varnom į dausas lėkti.~ - 302 XXVIII | Anupras. - Ogi pats sakei, kad su tokiais arkliais nors ir 303 XXVIII | sunykusį veidą ir susitiko su jo degančiomis akimis. Girdvainis 304 XXVIII | nežmoniškas sielvartas, susimaišęs su begaliniu ilgesiu, praskambėjo 305 XXVIII | nelaimėje pagalbos? Ir Anupras su visu savo senų metų užsispyrimu 306 XXVIII | obuoliuotuosius, kada nulėksi su jais kaip su vėjo sparnais 307 XXVIII | kada nulėksi su jais kaip su vėjo sparnais pas savo nuotaką?~ 308 XXIX | Po nepavykusio susitikimo su Girdvainiu Anupras nuėjo 309 XXIX | Paudruvės kraštą ir pasikalbėti su Baltaragiu ir jo dukterimi.~ 310 XXIX | nudžiugo Anupras, kad su gyvu žmogum, o ne dvasia 311 XXIX | rankomis jį apkabino.~ - Su kokia žinia ateini? - paklausė 312 XXIX | nesurasiu, nueis Girdvainis su vėjais.~ - Tai eisime 313 XXIX | spurdėjo tarsi paukštė rankoje. Su baime ji kažko laukė ir 314 XXIX | išgirdusi priemenėje tėvą su kažkuo ateinantį, ji pakilo 315 XXIX | Pas tave tolimą kelią ėjau su dideliu reikalu.~ Iš 316 XXIX | sustingo laukdama: matyt, atėjo su kokia nors žinia apie Girdvainį. 317 XXIX | Nežinau, - atsakė, pati su savim kovodama, - ar verta 318 XXIX | verta eiti tolimą kelią su kokiais nors reikalais.~ - 319 XXIX | Jurga, nepajėgdama daugiau su savimi grumtis.~ - Palauk, 320 XXIX | galėjo pas tave atvažiuoti su savo obuolmušiais ir išsklaidyti 321 XXIX | pirkioje vienu du, Baltaragis su Anupru pasižiūrėjo vienas 322 XXIX | savo keliais kiekvienas su savo mintimis. Kas bus, 323 XXIX | spruko iš palangės ir nurūko su vėjo šuorais į pakalnę.~ 324 XXIX | labiau išsigandęs, nusirito su vėjo ir sniego gūsiais pro 325 XXIX | Visgirda, atsisveikinęs su Baltaragiais, savaip suprato, 326 XXX | bėdą jis pats sau prasimanė su tais savo obuolmušiais ir 327 XXX | Girdvainis, suradęs savo nuotaką, su obuolmušiais kaip vėjo sparnais, 328 XXX | Ir dabar neduok jau dieve su Girdvainiu kryžkelėje susitikti, 329 XXX | susitikti, o ypač naktį, su jo paklaikusiomis ir žėrinčiomis 330 XXX | kiekvieną ir žiūri, ar ne su jo obuolmušiais važiuoja. 331 XXX | Tai nebent velnias gali su tokiu susitikti, o žmogus 332 XXX | žmonės naktimis važinėti, kad su Girdvainiu nesusidurtų, 333 XXX | nepažino ir tik vėliau suprato, su kuo buvo susitikęs.~ 334 XXX | Girdvainis.~ - Ogi ar ne tu su Baltaragio Jurga vos švintant 335 XXX | užsakų? - atsiliepė tas su pašaipa.~ - O kas tau 336 XXX | pyktelėjo Girdvainis, - su kuo aš lėkiau ar nelėkiau?~ - 337 XXX | velnias Pinčukas, susidėjęs su arkliavagiu Raupiu. Aš pats 338 XXX | Girdvainis, netikėdamas, kad su gyvu žmogumi kalbėtų. O 339 XXX | savo obuolmušių ir nuvykti su jais pas savo nuotaką, kurią 340 XXXI | kai pavogė juos, susidėjęs su velniu, arkliavagis Raupys 341 XXXI | sparnų nešiu savo jaunąjį su nuotaka.~ - O kas dabar 342 XXXI | apie arklių galvas ir krito su keiksmais:~ - No, skūros! 343 XXXI | pražudei! - atsigręžė jis su priekaištu į vežiką.~ 344 XXXI | Aš pats prasikeikiau, su jais važinėdamas, ir juos 345 XXXI | Toks jau gyvenimas! Su vėjais lenktyniavote ir 346 XXXI | klastą ir išgelbėti jaunikį su nuotaka. Obuolmušiai vis 347 XXXI | bus išgelbėti ir Baltaragį su jo dukra nuo gresiančio 348 XXXII | Duktė ir tėvas vengė vienas su kitu susitikti, tarsi bijodami 349 XXXII | užspringusios, nes audėja pati su savimi ginčijosi ir negalėjo 350 XXXII | ginčijosi ir negalėjo susitarti su savo širdimi. Tai dažniausiai, 351 XXXII | ne tiek audė, kiek pati su savimi grūmėsi visu įsisiūbavusios 352 XXXII | priblokšta savo pergyvenimų, su kuriais kovojo, grūmėsi 353 XXXII | klajodama paežere, negalėjo pati su savim susitarti, tai savo 354 XXXII | Jurga nepajėgė susitaikyti su savo širdimi, kurioje grūmėsi 355 XXXII | beviltiškai grumtis pačiai su savimi.~ Kad bent Jurgutis 356 XXXII | ne savo vestuvių, kurios su praeitos žiemos pūgos sūkuriais 357 XXXII | nežinomas laukiamasis, rodos, su pavasario vėjais lėkė, su 358 XXXII | su pavasario vėjais lėkė, su pirmais upeliais skubėjo. 359 XXXII | išėjus Anuprui, kai tėvas su dukra vienu du atsisėdo 360 XXXII | vėl suūkė pelėda. Tėvas su dukra, lyg kažką nujausdami, 361 XXXII | bus - tebūnie!~ Tėvas su gailesčiu paglostė dukters 362 XXXII | laiką blaškėsi be sąmonės, su kažkuo sunkiai kovodama.~ 363 XXXIII | pakvaišo ir susidėjo iš pavydo su arkliavagiais. Taip ar kitaip, 364 XXXIII | kalvis.- Ar tik, sakau, su arkliavagiais nesusidėjo 365 XXXIII | stovėjo už kalvės kampo su pasagomis, - tiesa, ne pavogtomis 366 XXXIII | prisipažinti išgirdęs kalvį su Baltaragiu kalbant ir jį 367 XXXIII | įtariant, kad jis susidėjęs su arkliavagiais.~ - Galas 368 XXXIII | toliau daryti ir kur dingti su svetimomis pasagomis. Nebent 369 XXXIII | Netrukus sugrįžo kalvis su aprūdijusiu šautuvu, čia 370 XXXIII | užtaisytą dviem sidabro kulkom, su kuriom nuo visokių priešininkų 371 XXXIV | Paudruvės ir kitų kaimų vyrai su kuolais ir mietais.~ - 372 XXXIV | kiemų bėgo vis daugiau vyrų su kuolais.~ Vargšas arkliavagis 373 XXXIV | ir nepramanytų jam bėdos su kaimo vyrais. Geriau jau, - 374 XXXIV | apsupo iš visų pusių vyrai su kuolais, jis paspruko kaip 375 XXXIV | ant kelių, nors anksčiau su panieka į jį žiūrėjo, nes 376 XXXIV | kad velnias, darydamas su juo sutartį pavogti Girdvainio 377 XXXIV | stadalą jau rinkosi vyrai su kuolais ir riksmu:~ - 378 XXXIV | kirmėlės neėstų.~ O vyrai su kuolais jau apstojo karčemos 379 XXXIV | už virvės, o kiti vyrai su kuolais nuėjo į stadalą 380 XXXIV | čia jam kažkas taukštelėjo su kuolu į kaktą, kad jis tik 381 XXXIV | atsipeikėjo, vyrai aptarė, ką su arkliavagiu daryti. Niekas 382 XXXIV | nutarė užsiūti arkliavagį su jo dūšia arklio odoje, kad 383 XXXIV | padarė. Tuojau atsirado adata su yla, ir vyrai ėmėsi darbo. 384 XXXIV | neliko, tiktai susitaikyti su savo likimu. Tiesa, tas 385 XXXIV | vargšą arkliavagį, o kas su jo dūšia atsitiko - išskrido 386 XXXIV | atsitiko - išskrido neišskrido su šikšnosparniu - taip ir 387 XXXV | nusprendė eiti pasitarti su savo bičiuliu Paudruvės 388 XXXV | drąsos atsirado kalbėti su velniu ir dar vidurnaktyje 389 XXXV | netrukdyk manęs. Tyko Baltaragis su sidabro kulka, bet nepavyks 390 XXXV | veikti. Tai migęs nemigęs su gaidgyste atsikėlė, pasikinkė 391 XXXV | apskųsti neklaužadas mužikus. Su pavydu prisiminė baudžiavos 392 XXXV | lyg tyčia, bakstelėjus ją su botkočiu, sustodavo, tarsi 393 XXXV | neiškentęs keikėsi Šešelga. - Su tokia gitnara nebent tiktai 394 XXXV | reikalais.~ Besibarant su kumele, pradėjo švisti, 395 XXXV | žodžius. Nevaroma kumelė su kalamaška vis atsigrįždavo, 396 XXXV | užsimanei?~ Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė.~ - 397 XXXV | palikęs bajorišką kalamašką su nudvėsusia kumele kelio 398 XXXVI | užuot nusigandę, apstojo su lazdomis Šešelgą ir prigrasino:~ - 399 XXXVI | apstumdė, ir dar mužikai su lazdomis prigrasino. Ne, 400 XXXVI | pradėjo grasinti.~ - Et, su tavim gyva bėda, - atsakė 401 XXXVI | vedžioti, ir jis grįžta. Jeigu su juo susitiksi, su dūmais 402 XXXVI | Jeigu su juo susitiksi, su dūmais išrūksi. Bet manęs 403 XXXVII | malūne už Uršulės sijono su šautuvu, užtaisytu sidabro 404 XXXVII | savo piktais darbais. Jis su Šešelga įvarė siaubo arklių 405 XXXVII | paprašyti, kad jį sutaikytų su kalviu. Bet neišdrįso užeiti 406 XXXVII | baisiai išsigandęs, nubėgo su pasagomis, vis nežinodamas, 407 XXXVII | pasagomis, vis nežinodamas, kur su jomis dingti.~ O ir Baltaragis, 408 XXXVII | nieko, viskas išsisklaidė su parako dūmais, švietė žvarbi 409 XXXVII | žvarbi pavasario mėnesiena su praplaukiančiais debesėliais.~ 410 XXXVII | visas gyvenimas. Sukosi su malūno sparnais, maišėsi, 411 XXXVII | rūkas iš Udruvės ežero. Su jo gurulais iškildavo Uršulė, 412 XXXVII | jo širdis nerimsta. Bet su pirmais pavasario pragiedruliais 413 XXXVII | vis greitėdami, o troboje su įsiskverbusiais spinduliais 414 XXXVII | vaiduokliai-nusivylusi Uršulė su savo paskalomis ir apgautas 415 XXXVII | paskalomis ir apgautas Pinčukas su savo klastomis. Žvengia 416 XXXVII | supintijo savo davatkyne su apmaudusia burtais ir prietarais 417 XXXVII | sapnas, klaikus sapnas, kuris su diena išsisklaidys. Yra 418 XXXVII | ir jo padūmavę krantai su žaliuojančiais pušynais. 419 XXXVII | obuolmušius, kurie kaip vėjas su sparnais neš ją per gyvenimą. 420 XXXVII | Tai ir gerai, tegu neša su jos skaidriais pasiilgimais 421 XXXVIII| tik ne pavasario mėnesiena su praplaukiančiais debesėliais 422 XXXVIII| tu mane paminėsi. Pražūsi su visu malūnu.~ Pinčukas 423 XXXVIII| Eik sau po galais su savo nelaime,- atkirto piktai 424 XXXVIII| pragarą nugramzdinęs kartu su bedančiu Šešelga.~ Tik 425 XXXVIII| Pašnairavo vienas į kitą su beviltišku kartėliu ir išsiskyrė. 426 XXXVIII| buvo prižadėjęs surišti jį su Uršule kaip šunį su kate 427 XXXVIII| surišti jį su Uršule kaip šunį su kate už uodegų, kad jie 428 XXXVIII| padarytų, surištų Baltaragį su Uršule (didesnio keršto 429 XXXVIII| elgeta ir išlėkė į Švendubrę su Uršule susitikti.~ O 430 XXXVIII| drąsino: ką čia gaidžiai, juk su Uršule, sena davatka ir 431 XXXVIII| Juk tai aš tas pats, su kuriuo susipykai per nesusipratimą 432 XXXVIII| nusispiovė iš apmaudo, kad su ta kvaila boba prasidėjo. 433 XXXVIII| ir jų garsai trenkė kaip su kūju per galvą. Pinčukas, 434 XXXVIII| Pinčukas, nebaigęs derybų su Uršule, pasileido bėgti.~ 435 XXXVIII| baimės, kaip tik buvo linkusi su juo pakalbėti. O ką, jeigu 436 XXXVIII| juo pakalbėti. O ką, jeigu su jo pagalba būtų galima pasiekti 437 XXXVIII| davatkos ir pamatė Uršulę su kažkokiu nubėgančiu ubagu 438 XXXVIII| jums atkeršysiu, o paskui su Baltruku susitaikysiu... 439 XXXVIII| parlėkė į Paudruvės pelkes ir su apmaudu galvojo, kad pasikarščiavęs 440 XXXVIII| t.ą pat dieną atsiskaityti su davatkyno priešininkėm, 441 XXXVIII| priešininkėm, o paskui susitaikyti su Baltaragiu ir gražiai gyventi.~ 442 XXXIX | jos viskas prasidėjo, tai su ja turi ir baigtis.~ 443 XXXIX | davatkyną ir susitaikyti su Baltruku. O anksti iš ryto - 444 XXXIX | dėl pirmenybių davatkyne su Uršule, išsitraukė iš po 445 XXXIX | įsitikino, kad tikrai gyveno su velnio nuotaka, baisia ragana. 446 XXXIX | mažas, sukumpęs žmogutis su įdubusiomis ir amžinai nusigandusiomis 447 XXXIX | kleboną. Tegu jis nutars, ką su ja daryti.~ Išmintingų 448 XXXIX | pribuvo ir visas būrys davatkų su abiem bažnyčios tarnais, 449 XXXIX | ant šluotos iš pasimatymo su savo sužadėtiniu velniu.~ - 450 XXXIX | kaip ji prie šventoriaus su kažkokiu ubagu tarėsi... 451 XXXIX | ubagu tarėsi... Tur būt, su savo jaunikiu velniu, kai 452 XL | iškrikę, o pasilikę tik jiedu su Baltruku. Ir tas Baltrukas 453 XL | įsipainiojusį į kuodelį. Čiupusi jį su visu kuodeliu ir nubėgusi 454 XL | skruzdėlyno savo kuodelį su šikšnosparnio kauleliais. 455 XL | kaulelių tokias šakutes su kabliuku ir parėjusi namo. 456 XL | nematant, truktelėjusi jį su tuo kabliuku už kelnių, 457 XL | kelnių, bet jis atstūmęs ją su atbula ranka ir pasakęs: " 458 XL | važiuosiąs tas nevidonas su ana į šliūbą, kad išbarstytų 459 XL | neperžengtų, o jeigu peržengs - su grabu kad išneštų. O pačiai 460 XL | kad negalėtų jaunikiai su piršliais pas ją atvažiuoti 461 XL | ilgai niekas negalėdavęs su piršliu nuvažiuoti pas Baltaragio 462 XL | tiktai paskui tas Girdvainis su savo obuolmušiais pamynęs 463 XL | po kryžiumi, nuvažiavęs su piršliu pas Baltaragio dukterį 464 XL | pagriebęs arklius ir nulėkęs su jais, o Pinčukas žvengęs, 465 XL | pavogė velnias, susidėjęs su arkliavagiu, o už jų dar 466 XL | tur būt, velnias Pinčukas su karčemninku Šešelga keršija 467 XL | pražudyti.~ O ji pati su velniais jokių reikalų neturėjusi ( 468 XL | ir du vyrai - Bernardas su Benjaminu, - ji niekada 469 XL | skaistybėje gyventi, susitaikyti su Baltaragiu, jo dukterį nuo 470 XL | gyviems, nei mirusiems, kurie su velniu susidėjo. Tegu patys 471 XLI | Kikutis, mažas žmogutis, bet su didele gumbuota lazda, kaip 472 XLI | ragino špitolninkas Bernardas su šermukšnine lazda (šermukšnio 473 XLI | per blauzdas - nežinia, ar su arklio uodega, ar su kažkokia 474 XLI | ar su arklio uodega, ar su kažkokia krapyla.~ O 475 XLI | pasimaišė ir vargšas Jurgutis su savo pasagomis, bet, išsigandęs, 476 XLI | zakristijonas Benjaminas, užsimojęs su arklio uodega.~ - Ko 477 XLI | kai iš pakelės šoko vyrai su kuolais ir sušuko:~ - 478 XLI | tuojau atsirasdavo būrys vyrų su kuolais ir reikalaudavo:~ - 479 XLI | nemėgink, tuojau atsiras vyrai su kuolais, ir reikia varyti 480 XLI | būtų pats klebonas daręs su ja, ką norėjęs.~ Taip 481 XLI | užrėmė kelią iš užpakalio ir su kuolais grasina:~ - Varykite 482 XLI | galas. - Nors ir į pragarą su ja nugramzdėkite.~ Pasidairė, 483 XLI | Pasidairė, pasižvalgė Bernardas su Benjaminu, mato - nebėra 484 XLI | prasmegtum kiaurai tiltą su visomis savo raganystėmis.~ 485 XLI | ant tiltelio. Tegul žinosi su ja.~ - Ar tikrai ji ragana? - 486 XLI | išsitraukė tas ponaičiukas su kepeliušuku tokią didelę 487 XLI | tada vienas galas tiltelio su kitu galu, prikėlė beveik 488 XLI | besipešdami!), surišo nykščius su kojų pirštais, kaip knygose 489 XLI | atsakė.~ Bernardas su Benjaminu nesipriešino, 490 XLI | nespėjo nei suvokti, ką čia su ja daro, pastūmė ją Bernardas 491 XLI | visų pusių.~ O Bernardas su Benjaminu nusigando, kad 492 XLI | užsipuolė tada visi Bernardą su Benjaminu. - Kam galus paleidote? 493 XLI | kažin kur nunešė Uršulę su visais pavadžiais, - apsidairė, 494 XLI | nusigrįžo prieš Bernardą su Benjaminu:~ - Tai per 495 XLI | Davė tada Bernardui su Benjaminu gerai į sprandą 496 XLI | neištiktų.~ O Bernardas su Benjaminu, baisiai išvargę 497 XLII | pelkių link ėjo Visgirda su šermukšnine lazda, kilpomis 498 XLII | pakeleivį, atšlubuojantį ir su lazdele pasiramsčiuojantį. 499 XLII | paskui tvoti atgalia ranka su šermukšnine lazda, kad iš 500 XLII | rūkas nukrito, o jis pats su visa velniška nuogybe šmurkšt