Chapter

 1 II   |      retai būdavo.~    - Gerai, - sako, - galiu išpiršti. Mūsų
 2 II   |       peržegnojo.~    - Atstok, - sako. - Ar nežinai, kad apžadus
 3 II   |     linksmai tarė:~    - Nieko, - sako. - Apžadai apžadais, o kai
 4 II   |          dvaras?~    - Ne pono, - sako apmirdama Uršulė, - tiktai
 5 II   |          jo kaip tik ir reikia, - sako tas žilabarzdis ir dar žemiau
 6 II   |          pelkes, radau antinėlį - sako. - Antinėlis krykščia, nerimauja,
 7 II   |         žaibus svaido. Piršlys ir sako:~    - Važiuosime užsakų!~    -
 8 II   |     Pinčuką.~    - Šauk nešauk, - sako jis, staiga kaip šmėkla
 9 III  |      užėjo miegas.~    - Gerai, - sako jis. - Žinau. Gali sau eiti.
10 III  |             Klebonėli, - įpuolusi sako, - Baltaragio malūnas sukasi~    -
11 VII  |          vyrai išvažiavo į mišką, sako, kelias galįs pabėgti, -
12 VII  |           kuriuos, kaip padavimas sako, milžinas, klumpes iškratydamas,
13 VIII |           pusę.~    - Suprantu, - sako. - Ar ne vesti tiktai norėtum?~    -
14 IX   |            Jei taip labai nori, - sako, - bala tavęs nematė: nuvažiuosim
15 IX   |           Už nieko kito neisiu, - sako, - tiktai už Baltaragio.
16 IX   |           nusileido.~    - Eik, - sako tėvas, - jeigu taip labai
17 IX   |        prisipažino:~    - O aš, - sako, - ne veltui devynis vakarus
18 XI   |        juokiasi.~    - Negerai, - sako, - kad sustabdei malūną.
19 XIV  |       apsidžiaugė:~    - Gerai, - sako. - Būsiu pas tave septynerius
20 XVI  |         turi, o juk velnias, kaip sako, visų blogybių įkūnijimas.~   
21 XVIII|       netiki.~    Tada piršlys ir sako:~    - Ar velnias čia tuos
22 XVIII|            Dėkok dievui, vaike, - sako piršlys, - ar tam velniui,
23 XIX  |       užsispyrė:~    - Neduosi, - sako, - pats nesidžiaugsi. Tol
24 XXIII|        nugirsdamas, ką jam uošvis sako, bet savo tvirtino: jis
25 XXIII|     kartus apsisuko seklyčioje ir sako:~    - Važiuojam užsakų!~   
26 XXIV |          prieš didįjį altorių, ir sako:~    - Prikelk kleboną!
27 XXIV |         tarnas iš karto atlyžo ir sako:~    - Tuojau. Tik dulkes
28 XXIV |                  Užkerėtas esi, - sako, - ar ką jau? Tegu kerai
29 XXIV |     dešimtrublinę, nusižiovavo ir sako:~    - Na, ką čia dabar
30 XXIV |        klebonas jaunuosius ir vėl sako:~    - Stonan moterystės
31 XXIV | pašnairavo į naują dešimtrublę ir sako:~    - Kuo tu pavarde ir
32 XXX  |      tiesiai į akis ir nutoldamas sako: - Nenori susitarti, tai
33 XXXI |          antram tarė:~    - Ne, - sako visiškai parbaigtas arklys. -
34 XXXI |        Gaidžgalę.~    - Palauk, - sako antrasis, vos atgaudamas
35 XXXI |      išvaduos.~    - Kas iš to, - sako pirmasis, - jei ir sutiksime,
36 XXXIX|          Uršulė.~    - Veskite, - sako, - klebonui kaip per išpažintį
37 XLI  |               Tai neišmanėliai, - sako tada ponaičiukas. - Tamsūs
38 XLI  |            Ogi labai paprastai, - sako tas ponaičiukas. - Jeigu
39 XLI  |                  Pasigailėkite, - sako. - Leiskite bent savo griekus
40 XLII |        gera mintis.~    - Nori, - sako, - aš tau visus kiškius