Chapter

 1 II     |          rūta užkišta. O kaip ten toliau seklyčioje buvo, Uršulė
 2 VII    |     vienišos senbernystės. Ir juo toliau, juo daugiau Baltaragis
 3 VII    |      ežere. Viena aišku buvo, kad toliau jis nebegalės taip gyventi,
 4 IX     |         sieksnį, pro kitą ir dūmė toliau dumples, kad net žiežirbos
 5 XIII   | apsigaubusi skara, lyg nedrįsdama toliau eiti. Baltaragis nustebęs
 6 XIV    |     tuojau pradėjo suktis, ir juo toliau, juo smarkiau, Baltaragiui
 7 XV     |    Juodvalkis. - O tu, jei man ir toliau už dyką malsi, tai ir padarysiu
 8 XVII   |    nusiminęs. Eitų kur akys mato, toliau nuo savo nelaimės, bet negalėjo
 9 XIX    |           juo pasikalbėti. Tiktai toliau į pelkes eiti bijojo, kad
10 XIX    |        valia dukterį, ir galėsime toliau gražumu gyventi kaip kaimynai
11 XX     |     nubloškė kaip šapą į liūną ir toliau nulėkė.~    Taip lekiant
12 XX     |      septynias mylias aplinkui ir toliau nuvažiuosite. Ar tik nesuklydote?~    -
13 XXVI   |          į lauką, nežinodamas, ką toliau daryti. Nuostabi naktis
14 XXVI   |        čia pat į pasuolę.~    Kas toliau buvo, Jurgutis nieko nežinojo,
15 XXVI   |             pats nežinojo, tiktai toliau nuo to krašto, kur jį kankino
16 XXVI   |        Pergyventas siaubas jį vis toliau ir toliau varė, kol jis
17 XXVI   |          siaubas jį vis toliau ir toliau varė, kol jis pagaliau nuklydo
18 XXVIII |  neatsakęs.~    Ir Girdvainis juo toliau, juo daugiau atšiauresnis
19 XXVIII |         pagalbą.~    O Girdvainis toliau nuklydo nežinomais keliais
20 XXX    |   susimaišė.~    Girdvainis nuėjo toliau per šlapdribą pabiurusiu
21 XXX    |          paskandino? Tai ir nuėjo toliau per laukus, prislėgtas baisaus
22 XXXI   |         Nusiminę arkliai tylėdami toliau tempė sunkų vežimą, panarinę
23 XXXI   |         juos į briką ir nuvažiavo toliau į Prūsus pabiurusiu keliu,
24 XXXII  |              Vis tiek kur. Tiktai toliau nuo čia, - maldavo ji, visa
25 XXXIII |           kalvės, nežinodamas, ką toliau daryti ir kur dingti su
26 XXXV   |      kumele kelio viduryje, nuėjo toliau pėsčias į miestą, spiaudydamas
27 XXXVI  |         tiktai dvėseliena. Ir juo toliau, juo daugiau atsirado žmonių,
28 XXXVII |    Primaniusi bėgtų nuo visko kuo toliau, tiktai gaila buvo palikti
29 XXXVIII|           už rožančiaus ir atbula toliau pasitraukdama.~    - Nesižegnok! -
30 XXXIX  |          nei į tą panašų, ir taip toliau, ir vis daugiau, kad vargšės
31 XL     |          mietą prarijęs, o Uršulė toliau išpažino savo nuodėmes.~   
32 XLI    |           čia sustojote? Varykite toliau savo raganą! Ir taip toliau
33 XLI    |       toliau savo raganą! Ir taip toliau visą kelią. Vos tiktai sustodavo
34 XLI    |      reikalaudavo:~    - Varykite toliau! Neleisime savo laukuose
35 XLI    |         kuolais, ir reikia varyti toliau! O kur ją nuvarysi?~   
36 XLI    |    grasina:~    - Varykite raganą toliau! Gana mes nuo jos prisikentėjome.~   
37 XLV    |          Jis nešte nešė Jurgą vis toliau ir toliau. Iš siaučiančio
38 XLV    |          nešė Jurgą vis toliau ir toliau. Iš siaučiančio ežero gelmių
39 XLVIII |        pragaro tamsybes.~    Kiek toliau nuo malūno akmenų krūvos