Chapter

 1 II     |          net pralinksmėjo, kas su juo retai būdavo.~    - Gerai, -
 2 II     |         krūmo, ten ir liko. Ką su juo veiksi, velnio suterštu
 3 VI     |         sau sakydavo, nors Uršulė juo dievobaimingesnė darėsi,
 4 VII    |         vienišos senbernystės. Ir juo toliau, juo daugiau Baltaragis
 5 VII    |      senbernystės. Ir juo toliau, juo daugiau Baltaragis jautėsi
 6 VII    |              Baltaragio nelaimei, juo susirūpino ne tik Uršulė,
 7 IX     |        jam piršliu ir važiuotų su juo pas Jaudegių Marcelę.~    -
 8 IX     |        meistro, kad bent kartą su juo nuvažiuotų kur nors pas
 9 IX     |      prijuostę smėlio ir išbarstė juo kelią, kuriuo jaunieji išvažiavo,
10 X      |        visais žiedais. Skraidė su juo po kiemą ir malūną, čia
11 XII    |          lyg amžinai norėdamas su juo pasilikti.~    Kaimynai
12 XII    |    negalėjo susivokti, kas čia su juo darosi. Vaidenosi visas
13 XIV    |     gailesčio vis labiau nyko. Ir juo blogiau, kad savo sielvartu
14 XIV    |         senmergę, davatką Uršulę? Juo labiau kad ji pati to nori.
15 XIV    |         tuojau pradėjo suktis, ir juo toliau, juo smarkiau, Baltaragiui
16 XIV    |    pradėjo suktis, ir juo toliau, juo smarkiau, Baltaragiui teko
17 XV     |    priekvailio, sapaliojimais. Ir juo patikėjo ne daugiau, kaip
18 XVII   |       žvilgsnį, ir ji vengdavo su juo susitikti.~    Nusiminęs
19 XIX    |         prisišaukti Pinčuką ir su juo pasikalbėti. Tiktai toliau
20 XX     |         ir neatgaudamas kvapo. Ir juo smarkiau lėkė arkliai, juo
21 XX     |        juo smarkiau lėkė arkliai, juo daugiau atsiliko tas uždusęs
22 XXI    |       Pinčukas. - Leisk tu man su juo truputį pakalbėti.~    -
23 XXI    |          Nieko nebus. Šiandien su juo nesusikalbėsi. Girtas kaip
24 XXI    |        tik šiandien man reikia su juo susitarti, gražumu ar piktumu.
25 XXVI   |         Švendubrę ir nusileido su juo prie bažnyčios. Gerai dar,
26 XXVIII |      neatsakęs.~    Ir Girdvainis juo toliau, juo daugiau atšiauresnis
27 XXVIII |         Ir Girdvainis juo toliau, juo daugiau atšiauresnis ir
28 XXVIII |                Tai ir Anuprui, su juo susitikus, nelengva buvo
29 XXXIV  |         kad velnias, darydamas su juo sutartį pavogti Girdvainio
30 XXXV   |          Pinčuką prisisaukti. Bet juo arčiau pelkių, juo didesnė
31 XXXV   |            Bet juo arčiau pelkių, juo didesnė baimė ėmė Šešelgą.
32 XXXVI  | palikdavusi tiktai dvėseliena. Ir juo toliau, juo daugiau atsirado
33 XXXVI  |        dvėseliena. Ir juo toliau, juo daugiau atsirado žmonių,
34 XXXVI  |           ir jis grįžta. Jeigu su juo susitiksi, su dūmais išrūksi.
35 XXXVII |     gyvenimą, ir pasipurtė, tarsi juo atsikratydamas. Kas gi iš
36 XXXVIII|        kulnies sidabro kulką. Bet juo daugiau krapštė, tuo giliau
37 XXXVIII|          kaip tik buvo linkusi su juo pakalbėti. O ką, jeigu su
38 XLIV   |   negalėjo Girdvainio pasivyti, o juo labiau už akių užbėgti.