| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] girdimai 1 girdimas 1 girdint 1 girdvaini 38 girdvainio 82 girdvainis 165 girdvainiu 5 | Frequency [« »] 39 jai 39 pirma 39 toliau 38 girdvaini 38 juo 38 reikia 38 suprato | Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances girdvaini |
Chapter
1 V | jaunikiai tuojau pa˛ino Girdvainį iš jo obuolmušių ˛irgų, 2 V | prie šventoriaus ą˛uolo Girdvainį ir besidairantį po minią.~ 3 V | Anupru.~ Tuo metu, pamatę Girdvainį kalbant su Jurga, susirinko 4 V | petį galutinai pritrenkė Girdvainį.~ - Tai bent mergina! - 5 XX | siekdami. Anupras tramdė Girdvainį, kad nepervarytų arklių, 6 XX | krūptelėjo ir pasi˛iūrėjo į Girdvainį -susitiko akimis ir panarino 7 XX | aguona, ˛vilgtelėjusi į Girdvainį. - Kaip tėvelis pasakys, 8 XXIII | nesugaudamas Jurgos, ji pati pagavo Girdvainį.~ - Kas bus, tas bus, 9 XXIII | nulėkė į pakalnę, nunešdami Girdvainį su Jurga.~ Anupras, nespėjęs 10 XXV | klaidinantis ir apgaulingas. Tai ir Girdvainį taip suklaidino, kad jis, 11 XXVI | pamatė pro aušrą atlekiantį Girdvainį su Jurga. Vos spėjo iš kelio 12 XXVII | laiko vengė abudu prisiminti Girdvainį ir jo obuolmušius ˛irgus. 13 XXVII | dingdavo. Tada ji pamatydavo Girdvainį kry˛kelėse, vienplaukį, 14 XXVII | ˛vengimą, kuris ir klaidino Girdvainį.~ Tai ką čia galėjo padaryti 15 XXVIII| išgelbėti, būtent, patį Girdvainį, kuris visai galvos neteko 16 XXVIII| įtariamai ˛vilgteldavo į Girdvainį ir nusigrį˛ę pirštu sau 17 XXVIII| gal pasiseks perkalbėti Girdvainį; atsukti jo susuktą galvą 18 XXVIII| lemta buvo, - ˛iūrėdamas į Girdvainį, pertarė Anupras. - Ką dabar 19 XXVIII| tylėdami. Anupras ˛iūrėjo į Girdvainį, ir jam taip graudu pasidarė, 20 XXVIII| savo akimis pamatė, kad Girdvainį ištiko daug didesnė nelaimė, 21 XXVIII| pasiilgęs.~ Kada gi tu, Girdvaini, sugausi savo obuoliuotuosius, 22 XXIX | galima rasti pagalbos prieš Girdvainį ištikusią nelaimę ir kas 23 XXIX | pavargęs buvo, kol surado Girdvainį, bet pasiry˛o, neatidėdamas 24 XXIX | su kokia nors ˛inia apie Girdvainį. Bet kokia? Visa sunerimo. 25 XXXI | vieškeliu. Gal sutiksime Girdvainį, ir jis mus išvaduos.~ - 26 XXXI | jau ˛uvę. Reikia surasti Girdvainį ir jam viską išaiškinti. 27 XXXV | nusilaksčiau per ˛iemą, Girdvainį beklaidindamas, norėčiau 28 XLII | kaimą, tikėdamasis surasti Girdvainį, gauti kur nors kitus obuolmušius 29 XLIII | Pastatė ant stalo prieš Girdvainį ir ˛emai nusilenkė kaip 30 XLIII | ˛mogus?" - spoksojo Šešelga į Girdvainį, negalėdamas atsikelti nuo 31 XLIV | kuri griūdama pritrenkė Girdvainį su karnos kilpa ant kaklo. 32 XLIV | Baltaragio malūną, palikdamas Girdvainį po nugriuvusia pušimi su 33 XLIV | kilpa ant kaklo.~ Ak tu Girdvaini, ko tu klajojai, suradęs 34 XLV | Nei ˛od˛iu neu˛siminė apie Girdvainį, tarsi būtų nei jo pa˛inusi, 35 XLVIII| dukterį Jurgą, išdidų jaunikį Girdvainį ir jo obuolmušius ˛irgus, 36 XLVIII| klaidina ir ved˛ioja, kaip tą Girdvainį nelemtas Pinčukas.~ Bet 37 XLVIII| vaiduoklis persekiojo paklaikusį Girdvainį.~ Pagaliau galas čia 38 XLVIII| išdidų ir niaurų jaunikį Girdvainį, kuris vis dar ieškojo ir