Chapter

 1 II    |         Trauk tave devynios, tokią raganą! Nenoriu aš tavęs daugiau.
 2 II    |           prašvitus, įsiutusi kaip ragana ir visa purvina, ligi kelių
 3 VIII  |           ją gausi? Jokia laumė ar ragana neis už tokio nusmurgusio
 4 XIV   |         nes kai užklups, o ypač ta ragana, ir aš neišgelbėsiu.~   
 5 XVI   |        savo dukterimi, baisesne už raganą, bet visa tai darydavo tiktai
 6 XVI   |      Baltaragio duktė, piktesnė už raganą, kuri jam vos akių neišdraskė
 7 XVII  |        vežei mane piršliais pas tą raganą Uršulę? - prikišo kalviui. -
 8 XVIII |        norėjo iškišti man kažkokią raganą, o dukterį sau pasilikti
 9 XIX   |        kaipgi kitaip. Man kažkokią raganą įkišai, o dukterį pats sau
10 XXXIX |          su velnio nuotaka, baisia ragana. Juk galėjo pragaro gelmės
11 XXXIX |         piktesnės.~    - Sudeginti raganą! Akis išdraskyti! - ir dar
12 XXXIX |               Sugavome, klebonėli, raganą.~    - Kokią raganą? - nustebo
13 XXXIX |     klebonėli, raganą.~    - Kokią raganą? - nustebo klebonas.~    -
14 XXXIX |        buvo ir pasiliko pikčiausia ragana.~    - O iš kur jūs žinote,
15 XXXIX |          iš kur jūs žinote, kad ji ragana? - paklausė klebonas.~   
16 XXXIX |            o dabar aišku, kad šita ragana buvo parskridusi ant šluotos
17 XXXIX |          nekaltai šmeižia. Niekada ragana nebuvau ir ant šluotos nelekiojau.
18 XL    |            išleisti už Pinčuko) ir ragana nebuvusi, niekada neskraidžiusi
19 XLI   |          Ar ne stebuklas? Juk gyvą raganą trėmė iš miestelio!~   
20 XLI   |     spūstis atslūgo. Ką gi, pamatė raganą, ir gana. Ne tokia ji baisi,
21 XLI   |    sustojote? Varykite toliau savo raganą! Ir taip toliau visą kelią.
22 XLI   |          bažnyčios tarnai, o ir ta ragana Uršulė nepasivelka. Tempk,
23 XLI   |         pradėjo:~    - Kur mes ją, raganą, padėsime? - visai nusiminė
24 XLI   |                Varykite atgal savo raganą! Neleisime mums primesti.~   
25 XLI   |            grasina:~    - Varykite raganą toliau! Gana mes nuo jos
26 XLI   |          jos pavadžius. Bėk dabar, ragana, jeigu gali! Ir dairosi
27 XLI   | Didžiasalio vyrai. - Jie mums savo raganą nori primesti.~    - Ir
28 XLI   |     švendubriškiai.~    - Kurgi ta ragana? - apsidairė ponaičiukas.~    -
29 XLI   |  nepastebėtam pasprukti ir palikti raganą ant tiltelio. Tegul žinosi
30 XLI   |          su ja.~    - Ar tikrai ji ragana? - vėl paklausė tas ponaičiukas,
31 XLI   |            išbandyti, ar ji tikrai ragana.~    - O kaip ją išbandysi? -
32 XLI   |        Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pririšti
33 XLI   |           į vandenį. Jeigu plauks -ragana, o jeigu skęs - nekalta."
34 XLI   |           Uršulė į paviršių.~    - Ragana! - sušuko iš visų pusių.~   
35 XLVIII|         žmonės yra matę supančiotą raganą, kūrenančią ugnį ir prašančią
36 XLVIII|     prašančią išrišimo. Bet tai ne ragana, tiktai vargšė Uršulė, negavusi