Chapter

 1 I      |            savo vienturtę, kad dieną naktį akių nuo jos nenuleisdavo,
 2 I      |           šmėklų, kurios juos kiaurą naktį visaip dovijo ir klaidino,
 3 I      |            Važiuok į malūną dieną ir naktį - niekados nepaklysi, o
 4 III    |               tikra nelaimė, pereitą naktį buvo prasikortavęs su apylinkės
 5 VII    |             visiškai neteko ramybės. Naktį negalėdavo užmigti, dieną
 6 XIII   |                       XIII~    Pirmą naktį po laidotuvių Baltaragis
 7 XIII   |      rūpestis dėl dukters. Jis dieną naktį mąstė ir nieko negalėjo
 8 XIV    |         eisiu į malūną.~    Kas buvo naktį, Jurga nežinojo, patikėjo,
 9 XIV    |             sukruto velniukas, tarsi naktį būtų buvęs visai nenukamuotas.~    -
10 XV     |            išleisti ją už Pinčuko ir naktį išdrėbęs į Paudruvės pelkes.~   
11 XV     |     Baltaragį į malūną nuvažiavo, ir naktį išdrėbę Uršulę su gelda
12 XV     |              niekam neprasitark, kas naktį buvo, nes tada reiks tau
13 XV     |                 O apie tai, kas buvo naktį, šiukštu, niekam neprasitark.~   
14 XV     |         Šešelgos kalamaška, o paskui naktį, griaudžiant perkūnijai,
15 XV     |              nereiktų vesti. Kaip tą naktį buvo - galas juos žino.
16 XVI    |            ar kitaip buvo tą nelemtą naktį, tiktai Pinčukas nuo to
17 XIX    |              dabar kažkur eina prieš naktį.~    - Nesusivėluok, - perspėjo
18 XXI    |              veltui kankinosi. Dieną naktį tie arkliai jam iš galvos
19 XXI    |           žvengė jo ausyse, dieną ir naktį prisisapnuodavo.~    Tie
20 XXVI   |         Paežerės amžinai sutems kaip naktį, o malūnas ant kalno persekios
21 XXVIII |            sutikti visada - dieną ar naktį - kur nors pakelėje einantį,
22 XXIX   |             į Baltaragio malūną. Per naktį pratūnojo prie seklyčios
23 XXX    |         kryžkelėje susitikti, o ypač naktį, su jo paklaikusiomis ir
24 XXX    |              ieškojo Girdvainio, per naktį klausęs Jurgos ašarų ir
25 XXXI   | negailestingai varė arklius dieną ir naktį be pasigailėjimo, godūs
26 XXXII  |           rankų.~    Paskui per visą naktį kliedėjo Jurga, Tėvas nei
27 XXXVII |            užeiti į trobą, laukdamas naktį užsnūdo po malūno sparnais,
28 XXXVIII|              ant kelmo Šešelga, visą naktį veltui ieškojęs po pelkes
29 XL     |     primokyta, pirmą pavasario šiltą naktį pririšusi prie karties linų
30 XLIII  |          kryžkelėje, kai pasivaideno naktį Pinčukas? Taip, tai buvo
31 XLIII  |           iškėlęs, Atrodė, lyg prieš naktį telkiasi audra.~    Susirūpinęs
32 XLIII  |             karčemos, bet kur dėsies naktį?~    - Kad bent kas užeitų, -
33 XLV    |                           XLV~    Tą naktį pabudo Jurga iš klaikaus
34 XLVII  |            audra praūžė tą pavasario naktį pro Paudruvės kraštą. Bet
35 XLVII  |       susidėjo tą audringą pavasario naktį, kai žmonių likimai susikirto,
36 XLVIII |         pavirtęs akmenimi. Tiktai tą naktį, kai sušniokščia audra,