Chapter

 1 I      |   patraukdavo.~    - Tur būt, per daug įkaušę buvo, kad neatvažiavo, -
 2 I      |          nesuprantami reiškiniai, daug kas buvo linkęs patikėti
 3 V      |         ir nuėjo prie Girdvainio. Daug buvo girdėjusi apie jo obuolmušius
 4 VI     |          iš pat jaunumės buvo per daug prisirišęs prie savo malūno
 5 VI     |        skųstis, kad, esą, jai per daug darbo su visa namų apyvoka,
 6 VI     |        stengdavosi. O kai jau per daug savo meilumu įgrisdavo,
 7 VIII   |          priedo senmergę Uršulę,- daug negalvodamas, atsakė Baltaragis.~    -
 8 IX     |     Tiktai dviejų jaunamarčių per daug vienuose namuose, o man
 9 IX     |          nuo tos vietos, kur tiek daug širdies ir vilčių buvo sudėta.
10 IX     |         žliumbė nesavu balsu.~    Daug kas matė Uršulę lakstant
11 IX     | laipiojant ir žliumbiant, bet per daug nesistebėjo, kad sukvailiojo
12 X      |         palinkėdami jaunavedžiams daug sėkmės ir ilgo amžiaus.
13 X      |        jie apraizgyti ir kiek čia daug svetimų dulkių ir šiukšlių.~   
14 XIII   |           krimtosi. Dar buvo gana daug laiko, kol reiks tuos pažadus
15 XIV    |         visai nenukamuotas.~    - Daug malimo turiu, - atsakė Baltaragis, -
16 XIV    |        nuoskaudas, ir iš viso jam daug smagiau buvo, negu liūne
17 XVIII  |           savo pelkes ir taip pat daug galvosūkio turėjo. Visą
18 XVIII  |           keturių pusių. Pinčukui daug vargo buvo, kol jis visiems
19 XX     |        akimis kalbėjo. O ta kalba daug ką jiems sakė, nes jie pasijuto,
20 XXV    |       nežmoniškas žvengimas, kurį daug kas girdėjo ir negalėjo
21 XXV    |   Sužadėtinę - Baltaragio Jurgą - daug kas buvo sutikęs keliu einančią
22 XXVIII |      pamatė, kad Girdvainį ištiko daug didesnė nelaimė, negu obuolmušių
23 XXXI   |      grobai, plakdami šonais.~    Daug buvo matęs Anupras ant to
24 XXXV   |         vakar buvo turgus, matyt, daug kas iš Paudruvės buvo važiavęs
25 XXXVI  |           pavasarį be arklio? Tai daug kas, kad ir nenorėdami,
26 XXXVI  |   apgalvoti, kai ištiko naujos ir daug didesnės nelaimės, o Pinčuko
27 XXXVII |                Bet laukė laukė, - daug nemigos naktų praleido nerimaudamas
28 XXXVIII|          atsikeršyti Baltaragiui. Daug negalvojęs, skauda neskauda
29 XL     | nesugraudino klebono širdies. Per daug jam buvo įgrisusi visa ta
30 XLII   |         niekada nebuvo matęs, tik daug apie jį girdėjęs.~    Pinčukas
31 XLV    |            Na, dukrele, ar ne per daug šiandien laimės? - glostė
32 XLVII  |          ir nepagalvojo, kad tiek daug nelaimių būtų pridariusi.~   
33 XLVII  |     nelaimių būtų pridariusi.~    Daug kas iš vakaro matė degant
34 XLVII  |           pasagas, dėl kurių tiek daug bėdos turėjo, bet čia pat
35 XLVIII |                        XLVIII~    Daug metų praėjo nuo tų visų
36 XLVIII | nematytais bičiuliais, su kuriais daug šviesių ir karčių valandų