Chapter

 1 II     |            pasigirdo piršlių skambalai. Tie skambalai visada Uršulei
 2 IV     |           tiktai negalėjo suprasti, kam tie nauji burtai. Pagaliau suprato
 3 V      |             saugojo tėvo prisakymą, nes tie obuolmušiai žirgai buvo
 4 VII    |                 Jaudegių Marcelė.~    - Tie mūs vyrai išvažiavo į mišką,
 5 VII    |                    O pati juokiasi kaip tie pavasario upeliai, gurgėdami
 6 VII    |                Malūno ūžime susiliedavo tie skambalai ir tas juokas,
 7 VIII   |              pasitenkinti.~    Jeigu ne tie sapnai, tai baisiai nuobodus
 8 XIII   |         primindavo jos skambantį juoką. Tie atsiminimai apie prarastą
 9 XVI    |         Pinčukas neatstojo.~    - O kas tie savieji?~    - Ar aš žinau? -
10 XVII   |           atsitinka...~    Tiktai vieni tie nemalonūs atsiminimai Jurgutį
11 XVIII  | pravažiuojantiems piršliui su jaunikiu. Tie nepastebėjo piktos išdaigos
12 XXI    |           veltui kankinosi. Dieną naktį tie arkliai jam iš galvos neišėjo:
13 XXI    |              naktį prisisapnuodavo.~    Tie arkliai ir dabar jam nedavė
14 XXI    |              krūptelėjęs atsigręžė (vis tie Girdvainio arkliai vaidenosi!),
15 XXIII  |             kupini ir pasiilgę. Tarytum tie žvilgsniai, kurie daugiau
16 XXIII  |                 arklius kiek įkabina. O tie, tarsi tiktai laukę ženklo,
17 XXV    |           skambinti, ji klaususi, kieno tie arkliai, ir jis atsakęs,
18 XXVI   |              kad nulėktų į pakalnę (ak, tie obuolmušiai sumindžiojo
19 XXVI   |             kalvė, Jurga su jaunikiu, o tie obuolmušiai, kirsdami kanopomis,
20 XXVII  |                 žaibais prikeldavo. Bet tie žaibai trankėsi tiktai Jurgos
21 XXXI   |                  o iš ryto apie karčemą tie patys paukščiai sukasi?
22 XXXII  |            paims, sprūdo iš rankų. Nebe tie jau metai buvo, spartos
23 XXXV   |        prietelių iš balso. - Nugalabijo tie chamai Raupį, tikri akiplėšos
24 XXXV   |        Girdvainio obuolmušiai." Ir kris tie arkliai, kurių pėdas paspiaudysi.
25 XXXVI  |               nelaimę užtraukę.~    Bet tie, kurie dalyvavo jo nugalabijime
26 XXXVI  |           negalėdama jų pavogti. Bet ir tie, jeigu tik nugaišdavęs jų
27 XXXVI  |               Tada noromis nenoromis ir tie nusileisdavo, gal ir be
28 XXXVII |          išsklaido nykius šešėlius. Ak, tie šešėliai sklaidosi jo širdyje,
29 XXXVIII|                 lojo, gaidžiai giedojo. Tie neprieteliai kiek baugino
30 XL     |                po tvoras laipiodama. Ar tie burtai padėję, ar taip dievas
31 XLI    |                 gi kitas leis, jeigu ne tie patys, kur atsivarė? - atsakė.~   
32 XLI    |                 iš bažnytinės tarnybos. Tie prisidėjo prie ubagų eilės
33 XLIV   |                 ir griaudėjo perkūnija. Tie žaibai draskėsi Girdvainio
34 XLVIII |                susirenka kaip gyvi visi tie bičiuliai: ne tik Baltaragis