Chapter

 1 III    |       norėjo.~    Buvo ankstyvas pavasario rytas, kai Uršulė tiesiai
 2 VII    |         O pati juokiasi kaip tie pavasario upeliai, gurgėdami į Udruvės
 3 VII    |       juokas, kuris nuo ankstyvo pavasario jį persekiojo, ir jis nežinodavo,
 4 XIII   |          vis dažniau švysteldavo pavasario prošvaistės. Pušynų viršūnės
 5 XIII   |           Jis nepajuto bundančio pavasario, pats vienas užsidaręs malūne
 6 XIII   |         skraidanti paukščiukė, o pavasario upelių čiurlenimas primindavo
 7 XXVII  |       pakriūtės ir, rodės, laukė pavasario, kada galės pakilti ir nuskristi.~   
 8 XXVII  |           ir jai prisisapnuodavo pavasario audra, kuri ją žaibais prikeldavo.
 9 XXVII  |          kad netrukus sugriaudės pavasario audra, toje audroje sužvengs
10 XXIX   |         sunkus kelias, prieš pat pavasario pabiurimą, išmaltas ir duobėtas,
11 XXIX   |          šuoras būtų prabėgęs ar pavasario pūga pasikėlusi, tik visa
12 XXIX   |         krūpčiojančius pečius. - Pavasario pūga klebena langines, o
13 XXIX   |     sudrausti. Bet kur jį surasi pavasario pūgoje?~
14 XXX    |       Bet nieko nesimatė: pakilo pavasario pūga, ir viskas susimaišė.~   
15 XXXI   |      skubino išvežti javus prieš pavasario atolaidį ir taip nuvarė
16 XXXI   |         obuolmušius.~    Per pat pavasario atolaidį, grįždamas iš Baltaragio
17 XXXI   |      išsiaiškinti, bet drumstėsi pavasario ūkana, virsdama rūko gurulais
18 XXXII  |        ir ją sprogdino kaip ledą pavasario potvynis. Tai Jurga ir nebegalėjo
19 XXXII  | nežinomas laukiamasis, rodos, su pavasario vėjais lėkė, su pirmais
20 XXXIV  |             Buvo gražus ankstyvo pavasario rytas. Tą rytą Gaidžgalės
21 XXXVII |     parako dūmais, švietė žvarbi pavasario mėnesiena su praplaukiančiais
22 XXXVII |          ledą. Dvelktelia gaivus pavasario vėjas, ir išsisklaido rūkas.
23 XXXVII |         nerimsta. Bet su pirmais pavasario pragiedruliais šviesėja
24 XXXVIII|         nakties monai? Ar tik ne pavasario mėnesiena su praplaukiančiais
25 XL     |          ubagės primokyta, pirmą pavasario šiltą naktį pririšusi prie
26 XLIII  |       siaubą.~    Lauke šniokštė pavasario vėjas. Girdvainis lyg išsipagiriodamas
27 XLV    |        gaisras, o aplinkui ūžavo pavasario vėjai, keldami audrą. Ir
28 XLV    |         kaip varpai.~    Ak, tai pavasario audra, pasikėlusi ant Udruvės
29 XLVII  |            Baisi audra praūžė tą pavasario naktį pro Paudruvės kraštą.
30 XLVII  |    nuskrido kaip žuvėdra, ūžiant pavasario audrai ir žvengiant griaustinio
31 XLVII  |      viskas susidėjo tą audringą pavasario naktį, kai žmonių likimai
32 XLVIII |  pavasarį, kai sušniokščia pirma pavasario audra, sukyla Udruvės ežeras,
33 XLVIII |        ir jų žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą.~    Tada
34 XLVIII |    svajodamas apie pačią, bet su pavasario maurais iškyla karčemninko