Chapter

 1 II     |    pamatė Paudruvės liūno velnią Pinčuką.~    - Šauk nešauk, - sako
 2 II     |    Uršulė būtų visai užniurkiusi Pinčuką, bet tas, neturėdamas kur
 3 II     |  ištraukė iš maurų visą dumbliną Pinčuką. Norėjo dar kartą jį pričiupti,
 4 II     |          ir pradėjo jais šveisti Pinčuką kur pakliūva: per akis,
 5 II     |     pasipiktino Uršulė ir griebė Pinčuką už ragų.~    Uršulė norėjo
 6 IV     |     arklys.~    - Ar tu matei tą Pinčuką?-vėl rimtai paklausė Jurga.~    -
 7 VIII   |       piemenys ne tik prikeldavo Pinčuką, bet ir pavaikydavo po pelkes
 8 XIV    |    Baltaragis atbėgant iš pelkių Pinčuką ir labai nusiminė, kad nieko
 9 XIV    |      keikiančią Baltaragį ir jį, Pinčuką, ketinančią abiem užkurti
10 XVI    |         nuramindavo.~    Kartais Pinčuką apimdavo senasis tinginys
11 XVI    |   šviesios merginos akys sulaikė Pinčuką, ir jis užsižiopsojo.~   
12 XVI    |  Baltaragis ir norėjo pagąsdinti Pinčuką, kad ji esanti dar baisesnė,
13 XVI    |     leido už jo, bet pažiūrėjo į Pinčuką ir pagailo jo, toks jis
14 XIX    |        pradėjo patylomis šūkauti Pinčuką. Bet atsiliepė tiktai antys
15 XIX    |     pasiryžo būtinai prisišaukti Pinčuką ir su juo pasikalbėti. Tiktai
16 XIX    |     Baltaragis, pažinęs iš balso Pinčuką. - Tik tau kažko trūksta.
17 XXI    |      nepažiūrėjo kaip reikiant į Pinčuką, tiktai viena akim dėbtelėjo
18 XXI    |   nelaimė ir nešlovė pirmą kartą Pinčuką buvo ištikusi, kad jis net
19 XXI    | nusileido Šešelga ir atsigręžė į Pinčuką. - Nieko nebus. Šiandien
20 XXII   |         Raupys, pats atsisėdo ir Pinčuką paprašė sėsti.~    - Neturiu
21 XXII   |       čia skubus reikalas atvijo Pinčuką, tai norėjo kiek uždelsti,
22 XXXV   |     pačiam vidunaktį galima buvo Pinčuką prisisaukti. Bet juo arčiau
23 XXXVI  |        tarė dar kartą nueiti pas Pinčuką ir pasitarti. Gal ir atsiras
24 XXXVII |        buvo tikras, kad nutrenkė Pinčuką, - pasižiūrėjo pro langelį,
25 XXXVIII|        neprieteliai kiek baugino Pinčuka, bet jis apsiramino ir save
26 XXXVIII|        nusigandusi Uršulė pažino Pinčuką ir persižegnojo, stverdama
27 XL     |      anksti rytą buvo susitikusi Pinčuką, apsimetusį ubagu, bet nuo
28 XLII   |    atsakė Visgirda, atpažindamas Pinčuką, kurio niekada nebuvo matęs,
29 XLII   |       sutiko Visgirda, norėdamas Pinčuką arčiau prisivilioti, - galiu
30 XLIV   |      išlaisvina savo priešininką Pinčuką, kuris, Visgirdos suvarytas
31 XLIV   |      pirma akivara ir ten sutiko Pinčuką, kuris pirmas spėjo atlėkti
32 XLVII  |     sparnais, pasiryžęs nučiupti Pinčuką kaip savo nelaimės šešėlį,
33 XLVII  |       Jurgutis jau buvo sučiupęs Pinčuką už rago, bet čia padangėje