Chapter

 1 I     |             Paudruvės pelkėse, kuriose ligi aušros kankindavosi, nerasdami
 2 II    |        viduryje iš geldos išvirtusi ir ligi pažastų į maurus įsmukusi.
 3 II    |    nusispiovusi.~    Paskui Uršulė dar ligi aušros klampojo po Paudruvės
 4 II    |                ragana ir visa purvina, ligi kelių pasikaišiusi likusius
 5 III   |           pravardė taip jai ir prilipo ligi grabo lentos), per kurią
 6 III   | užsimiegojusiam, Uršulė negalėjo viską ligi galo išaiškinti. Dabar tai
 7 VI    |                paraudonuodavo nuo ausų ligi plaukų šaknų: esą, nepadoru
 8 X     |              man už dyką maltum ne tik ligi savo gyvos galvos, bet ir
 9 X     |              savo gyvos galvos, bet ir ligi mano, o aš ketinu ilgai
10 X     |       Baltaragis, - malsiu tau už dyką ligi savo ir tavo gyvos galvos
11 XIV   |          dukters išleisti už velnio tą ligi gyvo kaulo įgrisusią senmergę,
12 XIV   |             Pinčukas. - Nepriėjome dar ligi vestuvių, o aš vos gyvas
13 XV    |                žinojo, kad Uršulė buvo ligi gyvo kaulo įgrisusi Baltaragiui,
14 XV    |                iš linų kuodelio barzdą ligi kelių, o už jaunikį pasiėmęs
15 XVIII |           piktos išdaigos ir nudardėjo ligi Gaidžgalės karčemos, barstydami
16 XX    |                atsistoti. Trečią tiltą ligi pusės įvažiavo, kai jis
17 XX    |                ir užtruko subatvakaris ligi trečiųjų gaidžių, nes kalbos
18 XXI   |             duris.~    Bet nespėjo dar ligi galo atidaryti kamaros durų,
19 XXII  |            Pinčukas ir atsisveikino. - Ligi trečių gaidžių gal dar surasiu.~   
20 XXV   |             išbėgo tiesiai į laukus ir ligi šiol nesugrįžo.~    Sužadėtinę -
21 XXV   |           pirmąsias žvakes užžiebdavo, ligi pavakarės, kai visas žvakes
22 XXVIII|               pat ne kartą buvo nuėjęs ligi Prūsų ir atgal sugrįžęs,
23 XXIX  |               pabėgo į seklyčią ir ten ligi valiai paleido savo širdgėlą
24 XXX   |               rato ir teks Girdvainiui ligi savo amžiaus galo praklaidžioti
25 XXXII |          širdies gelmių, o širdis buvo ligi pat padugnių sudrumsta.
26 XXXIV |             vejamas. "Kad tik greičiau ligi karčemos, - visą laiką bėgdamas
27 XXXVI |         padvėsė, o bajoriška kalamaška ligi šios dienos riogsojo nustumta
28 XXXVI |                negerai. Įgrisai tu man ligi gyvo kaulo.~    - Bet ką
29 XXXIX |                  Ta nusilenkė klebonui ligi pat žemės, o davatkoms parodė
30 XLV   |          ramiai užmigo.~    Pramiegojo ligi pavakarės, o paskui pabudusi
31 XLV   |               Prie stalo abudu užtruko ligi vėlyvų išvakarių, negalėdami
32 XLVII |                malūnininką Baltaragį - ligi kelių į žemę įsmukusį, visą
33 XLVIII|             metu Paudruvės krašte, bet ligi šiol žmonės pasakoja apie