Chapter

 1 I      | pasidabojęs. Kiti net spėliodavo, koks velnias: ne kuris nors kitas,
 2 II     |    neatsimenanti, tarsi kvaitulys koks būtų užėjęs ar galvos būtų
 3 V      |          Tavasis atvažiavo!~    - Koks? - nesuprato Jurga.~    -
 4 IX     |         jis pats nekvailioja kaip koks pusbernis? Tiktai Juodvalkis
 5 XV     |          Pati savo akimis mačiau. Koks ten Jurgutis? Ar aš to kvaišos
 6 XVIII  |        kaktą ir atsigodojo:~    - Koks aš kvailas buvau, - pats
 7 XVIII  |       sugalvoti, nes ir nežinojo, koks bus tas kerštas ir kaip
 8 XXI    |       povo plunksna už skrybėlės, koks jis paprastai pasirodydavo
 9 XXI    |        pas tave su reikalu.~    - Koks ten šuns pan ir su kokiu
10 XXI    |        klumpę ir skarmalus.~    - Koks čia toks skubus reikalas? -
11 XXII   |        Raupiui dar labiau parūpo, koks čia skubus reikalas atvijo
12 XXII   |         Turiu svarbų darbą.~    - Koks tavo darbas? - dar labiau
13 XXIII  |   Susirūpino Anupras, prisiminęs, koks sunkus buvo kelias, bet
14 XXIV   |        Bonifacas Bobinas. - Ar ne koks šunbajoris baigti vinto?"~   
15 XXIV   |    jaunikį su nuotaka ir suprato, koks čia gali būti reikalas,
16 XXV    |           juos nučiupti. Na, tegu koks arkliavagis nutykojo tą
17 XXVIII |           sunku bepažinti. O aš - koks buvau, toks ir esu. Argi
18 XXIX   |                  Tai va, mergele, koks mano reikalas. Tiktai vienas
19 XXIX   |          į trobą ir prisipažinti, koks jis baisus nusikaltėlis,
20 XXXIV  |       dyką šinkuoju.~    - Matai, koks geras! - suprato vyrai karčemininko
21 XXXV   |           kiek triukšmo pridarys. Koks gi čia, kad ir šunbajoriui,
22 XXXVI  |            visai nekaip pasijuto. Koks čia gali būti gyvenimas!
23 XXXVIII|       žingsnių atbula pasitraukė. Koks jau čia ubagas ir koks Jurgutis
24 XXXVIII|            Koks jau čia ubagas ir koks Jurgutis pakvaišėlis? Visai
25 XXXVIII|         prasidėjo. Nieko neišeis, koks iš jos talkininkas? Buvo
26 XLI    |        Uršulė (bet dieve apsaugok koks ten buvo ėjimas!) visa šlapia (
27 XLI    |        kokia žmonių spūstis buvo! Koks riksmas, koks triukšmas!
28 XLI    |       spūstis buvo! Koks riksmas, koks triukšmas! Tokios spūsties
29 XLI    |          gana. Ne tokia ji baisi, koks baisus jos varymas. Tai
30 XLII   |              galiu nuvežti... Tik koks iš tavęs jaunikis: senas
31 XLIII  |      krūptelėjo nusigandęs.~    - Koks gi čia dabar galas? - neramiai
32 XLIII  |      užklystų tokį vakarą. Nebent koks pakeleivis. Bet kas čia
33 XLVIII |    Šešelgos dvasia ir skundžiasi, koks čia gali būti gyvenimas