Chapter

 1 VII    | čiauškalų, kurie ėmė nustelbti Baltaragiui net malūno ūžimą ir bundančio
 2 VII    |     Marcelė atsisėdo važiuoti, Baltaragiui kažko baisiai pagailo.~    -
 3 VII    |    šiurpulingumą, bet vis tiek Baltaragiui nenustelbdavo piršlių varpelių.
 4 VII    |     tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą ir visas smegenis,
 5 VIII   |   padėk! - nejučiomis išsprūdo Baltaragiui.~    - Bet ką tu man už
 6 VIII   |         paskui atkišo plunksną Baltaragiui. - Bakstelk į mažąjį pirščiuką
 7 IX     |       kai Juodvalkis nusileido Baltaragiui ir sutiko važiuoti piršliais,
 8 IX     |           Pažiūrėsim, kaip čia Baltaragiui išeis. O tu dar jaunas esi
 9 IX     |       meilė pavirto neapykanta Baltaragiui ir pagieža jo nuotakai.~   
10 IX     |    buvo padariusi, kerštaudama Baltaragiui, o tas ir dėmesio neatkreipė.
11 IX     |     vilčių buvo sudėta. Tiktai Baltaragiui išvažiavus į šliūbą, visai
12 IX     |      nes visi žinojo jos meilę Baltaragiui ir užjautė senmergės nusivylimą.
13 X      |    mirktelėjo atsisveikindamas Baltaragiui:~    - Na, tai žiūrėk, atsimink
14 X      |         šūktelėjo apstulbusiam Baltaragiui.~    Malūnas rūko pro visus
15 X      |       į kaktą užsispoksojusiam Baltaragiui.~    Baltaragis nusijuokė
16 XII    |      su naujagime, ir paglostė Baltaragiui nulinkusią galvą.~    -
17 XIV    |      padarytas nuodėmes.~    O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą:
18 XIV    |      juo toliau, juo smarkiau, Baltaragiui teko net tramdyti savo berną,
19 XIV    |        to nesuprato ir neatėjo Baltaragiui į talką.~    Bet per anksti
20 XV     |       ligi gyvo kaulo įgrisusi Baltaragiui, kuris jos niekaip atsikratyti
21 XV     |   Juodvalkis viską padarė. Kai Baltaragiui visiškai įgriso Uršulė,
22 XV     |        Jurgutį. - O tu, - tarė Baltaragiui, - gali ramiai sau eiti
23 XV     |       daiktu), o sijoną atnešė Baltaragiui. Jis ir pakabino jį malūne
24 XVI    |        gerų ypatybių, iš kurių Baltaragiui labiausiai patiko, kad buvo
25 XVI    |   suprato ir buvo net dėkingas Baltaragiui.~    Pagaliau Pinčukas taip
26 XVI    | nugirdo, kaip mergina pasakojo Baltaragiui:~    - Nežinau, tėveli,
27 XVI    |   sustoja susimąstęs. Pagaliau Baltaragiui pritrūko kantrybės, ir jis
28 XVII   |         Na, kaimyne, - prikišo Baltaragiui, - nebuvo taip derėtasi,
29 XVII   |        girnų, norėdamas padėti Baltaragiui pakelti maišus. Bet, nugirdęs
30 XX     |             Anupras apsakinėjo Baltaragiui sunkią kelionę į jo malūną.
31 XXXVIII|      savo laimę ir atsikeršyti Baltaragiui. Daug negalvojęs, skauda
32 XL     |      Tą pačią dieną, temstant, Baltaragiui nematant, truktelėjusi jį
33 XLVI   |   Pinčukas visa gerkle tiesiai Baltaragiui į akis.-Norėjai mane apgauti,