Chapter

 1 I     |           nuplikusią jo galvą dar labiau išbaldavo. Ką galvodavo
 2 I     |        nesugalvodamas, tiktai dar labiau pražildamas. Jis žinojo,
 3 II    |         kaip tyčia skubėdamas dar labiau įsipainiojo klostėse ir
 4 III   |        apie Baltaragio malūną vis labiau ir plačiau sklido. Tikras
 5 VI    |    linkėjimas ar metai, kurie vis labiau tursino ir taip susirietusią
 6 VI    |          paseno. Nemaža kakta dar labiau padidėjo, o į plaukų vainiką
 7 VIII  |         man galėtum padėti? - dar labiau nustebo Baltaragis.~    -
 8 XIII  |       nieko nesugalvodamas ir dar labiau nuliūsdamas.~    - Ko čia
 9 XIV   |     gražėjo ir linksmėjo, tuo dar labiau graudindama tėvą.~    Baltaragis
10 XIV   |         liūdesio ir gailesčio vis labiau nyko. Ir juo blogiau, kad
11 XIV   |     senmergę, davatką Uršulę? Juo labiau kad ji pati to nori. Tai
12 XVI   |          po metų, ir Pinčukas vis labiau priprato prie Baltaragio
13 XVII  |          kalvis.~    Jurgutis dar labiau sušnirpštė pro nosį ir užgulė
14 XIX   |      Turiu reikalą.~    Jurga dar labiau nustebo. Kokie čia reikalai
15 XX    | Pamatysime, - atsakė Anupras, vis labiau susirūpindamas, tarsi į
16 XX    |           ir vežimą.~    Tada dar labiau kažkas po ratais suunkštė
17 XX    |          suvažinėtas, arkliai dar labiau padūko ir taip lėkė, kad
18 XX    |           pašaipos žiburėliai vis labiau nyko, ir šluota pati nejučiomis
19 XXII  |         reikalas.~    Raupiui dar labiau parūpo, koks čia skubus
20 XXII  |           Koks tavo darbas? - dar labiau supyko Šešelga. - Arklius
21 XXVI  |      pamatęs jį besikapstant, dar labiau nusigando. O Pinčukas su
22 XXVII |        Toks dukters jautrumas dar labiau prislėgė tėvą, bet jis nieko
23 XXIX  |    sugirgždėjo durys, ir jis, dar labiau išsigandęs, nusirito su
24 XXX   |           vėl nesivaidena?" - dar labiau nustebo Girdvainis, netikėdamas,
25 XXXIII|             Ne, negirdėjau, - dar labiau nustebo Baltaragis. - Argi
26 XXXIV |        kuris laikė už virvės, dar labiau truktelėjo, kad Šešelgai
27 XXXV  |          Šešelgos nuolaidumas dar labiau kurstė nedorėlius iš jo
28 XL    |    Baltruku. Ir tas Baltrukas vis labiau jai patikdavęs, ir ji labai
29 XLIII |           susivokė Šešelga ir dar labiau nusigando.~    Pasidarė
30 XLIV  |        Girdvainio pasivyti, o juo labiau už akių užbėgti. Jį apakindavo
31 XLV   |       audra tarsi džiūgaudama vis labiau šėlo.~
32 XLVIII|          obuolmušių.~    Tada dar labiau pradeda siausti audra ir