Chapter

 1 III    |          gyvenimo davatkyne.~    - Kokia velnio nuotaka? - nesuprato
 2 IV     |          kaktą delnu sudavė:~    - Kokia aš kvaila, nors ir sena
 3 V      |       pasidairyti ir pasiklausyti, kokia ta merga ir kas ten yra.~   
 4 VIII   |      nusmurgusio velniuko, o šiaip kokią moterišką negi suviliosi
 5 XVI    |            po kiemą bėgioja?~    - Kokia mergina? - suprato Baltaragis,
 6 XVII   |             ir užsispoksojo.~    - Kokia tu graži! - tarė susižavėjęs
 7 XXIX   |     rankomis jį apkabino.~    - Su kokia žinia ateini? - paklausė
 8 XXIX   |          nuėjo į trobą susirūpinę, kokia čia pagalba gali būti ir
 9 XXIX   |          laukdama: matyt, atėjo su kokia nors žinia apie Girdvainį.
10 XXIX   |          žinia apie Girdvainį. Bet kokia? Visa sunerimo. Staiga pamestos
11 XXIX   |       nežinodami, ką čia daryti ir kokią išeitį rasti.~    Paskui
12 XXIX   |               Ak, ta jaunystė!~    Kokia ji išdidi ir nesukalbama.
13 XXX    |                Ak, tas Girdvainis! Kokią bėdą jis pats sau prasimanė
14 XXX    |            obuolmušiais ir kitus į kokią baisią nelaimę įklampino.
15 XXX    |          ir sugrįžti namo į kalvę. Kokia būtų tada laimė! Gal ir
16 XXX    |          Tiktai dabar jis suprato, kokia čia velniava susidėjo, kad
17 XXXVI  |       žmonės neprisiminė. Kad bent kokia liga - nesistebėtum, o čia -
18 XXXVI  |          pasitarti. Gal ir atsiras kokia išeitis. Bet, nuėjęs į pelkes,
19 XXXVI  |             ir arkliai krinta, bet kokia man iš to nauda? Atjojo
20 XXXVIII|         ieškau tavęs ir nerandu. O kokia baisi nelaimė mane ištiko.~    -
21 XXXVIII|           senos savo priešininkės. Kokia iš jos gali būti talkininkė?
22 XXXIX  |           klebonėli, raganą.~    - Kokią raganą? - nustebo klebonas.~    -
23 XXXIX  |          davatkyną užkerėti.~    - Kokią velnio nuotaką? - vis dar
24 XXXIX  |     šiauštis, vien tik pagalvojus, kokia velniava prie pat jo bažnyčios
25 XLI    |            kažkokia krapyla.~    O kokia žmonių spūstis buvo! Koks
26 XLIV   |        XLIV~    Oi tas Girdvainis, kokią bėdą ir vėl jis prasimanė
27 XLV    |         skundėsi lyg susigėdusi. - Kokia aš miegalė pasidariau! Ir
28 XLV    |           tikrųjų būtų pasveikusi. Kokia tat laimė būtų! Ir tėvo
29 XLV    | pasitaisysiu, tėveli, ir pamatysi, kokia gera būsiu.~    Tėvas tik
30 XLV    |            laime.~    Ak ta laimė, kokia ji paprasta, kai iš širdies
31 XLVI   |           Ak, ta vakarykštė laimė! Kokia ji buvo apgaulinga.~   
32 XLVIII |         valandų esu išgyvenęs.~    Kokia gi čia tada pasaka? Juk