Chapter

 1 I      |    dažniau užsidarydavo malūne, kažką galvodamas ir nieko nesugalvodamas,
 2 III    |         o Uršulei pasirodė, lyg kažką dar pasakyti norėtų. Ji
 3 III    |        duris, bet klebonas, lyg kažką prisiminęs, ją sustabdė.~    -
 4 III    |        Baltaragį tu man norėjai kažką pasakyti?~    - O kaipgi,
 5 VII    |  norėdamas nusiskandinti ar dar kažką pasidaryti.~    O kartais
 6 XI     |         savo laimės bijojo, lyg kažką nujausdamas. O Marcelė nieko
 7 XII    |     nenuleisdamas nuo lopšio ir kažką be galo sunkiai galvodamas.~   
 8 XIII   |        atsitraukti. Pats vienas kažką mąstė, vis nieko nesugalvodamas
 9 XVI    |  apsikabino jo kaklą ir pradėjo kažką kuždėti į ausį, vis kvatodama.
10 XVII   |          Bet ne tiek dūmė, kiek kažką galvojo. O paskui, kur buvęs,
11 XX     |        apėjo vežimą ir arklius, kažką po nosimi murmėdamas, lyg
12 XXII   |   padaryk, - pasakė Pinčukas ir kažką pasilenkęs pradėjo kuždėti
13 XXII   |      čia per galas? Ir Jurgutis kažką burbėjo apie obuolmušius,
14 XXII   | negalėjo išgirsti, nes Pinčukas kažką pakuždomis kalbėjo.~    -
15 XXVI   |      tiktai šnirpščiojo ir mykė kažką po nosimi, lyg kūkčiodamas
16 XXVIII |      liūdnai atsakė Girdvainis, kažką galvodamas. Paskui, kiek
17 XXVIII |       pasižiūrėjo į Anuprą, lyg kažką išgirsti norėdamas. Bet
18 XXVIII |    pasileido bėgti keliu, tarsi kažką vydamasis.~    Ak, tai jis
19 XXXII  |     pelėda. Tėvas su dukra, lyg kažką nujausdami, pasižiūrėjo
20 XXXII  |        į kitą, tarytum norėdami kažką išskaityti vienas kito išblyškusiame
21 XXXIV  |       Šešelga, - išgirdo Raupys kažką sakant ir suprato, kad jį
22 XXXV   |         jos nebaksi botkočiu, o kažką renka nuo kelio. Bet Šešelga
23 XXXVI  |        Šešelga papūtė į kanopą, kažką pamurmėjo, ir pagijo arklys.
24 XXXVII |    tikrumo, bet sidabro kulka į kažką atsimušė ir sužaibavo. Baltaragis
25 XXXVIII|    apmaudu, piktumas piktumu, o kažką reikia daryti. Bet ką galėjo
26 XXXIX  | landžiojo po Leokadijos lova ir kažką ten veikė.~    Abejonių
27 XXXIX  |  numirėlio dantis, penkta - vėl kažką nei į šį, nei į tą panašų,
28 XXXIX  |       Akis išdraskyti! - ir dar kažką padaryti šaukė visu būriu,
29 XLV    |         pelėdos ūkimas ir tėvas kažką pašovė. Dar pereitą rytą
30 XLVII  |     bėgo, ištiesusi rankas, lyg kažką pasitikdama, o jis norėjo