Chapter

 1 III   |         lentos), per kurią nebėra gyvenimo davatkyne.~    - Kokia velnio
 2 IV    |          kaupu išlygino viso savo gyvenimo nuodėmingą neapykantą (kuo
 3 XII   |           Su jo sparnais apsisuko gyvenimo ratas. O Baltaragio troboje
 4 XII   |         nusijuoktų ir paliktų jam gyvenimo viltį.~    Bet Marcelė sustingusi
 5 XII   |          pažadėjęs už trumpą savo gyvenimo laimės mirksnį, ir proto
 6 XII   |          palydi į kapus visą savo gyvenimo laimę ir jam pasilieka tiktai
 7 XII   |      dukrelę, ir bus ji tau visas gyvenimo džiaugsmas, paguoda. Tai
 8 XII   |           nuo lopšio, kur buvo jo gyvenimo visa viltis.~
 9 XV    |           mane nuo Uršulės. Visai gyvenimo per ją nebėra nei man, nei
10 XXI   |         tai mums, bajorams, visai gyvenimo nebus.~    Pinčukui bajorų
11 XXVII |          kaupu išpirkęs viso savo gyvenimo žmogui nepakeliama kančia,
12 XXXI  |        šermenyse, galvodamas apie gyvenimo šuolius, kryžkeles ir galą,
13 XXXII |      beviltiškumas pavirstų naujo gyvenimo viltimi.~    Bet ir Jurgutis
14 XXXV  |           kad nebebus jam daugiau gyvenimo, nes nebus vogtų arklių,
15 XXXV  | vidurnaktyje iš miego keli?~    - Gyvenimo man nebėra, - prašvebleno
16 XXXVI |     klojasi, tai jau visai nebėra gyvenimo.~    Apsigalvojęs Šešelga
17 XXXVI |         Vis tiek man nebėra jokio gyvenimo. Ir valdžiai skundžiau,
18 XXXVII|       neša karstą, o jame visą jo gyvenimo džiaugsmą ir viltį.. Dusliai
19 XXXVII|     tamsus beviltiškumas ir naujo gyvenimo pareiga, kuri prižadina
20 XXXVII|     širdyje, ir pagauna jį naujas gyvenimo džiaugsmas kaip pavasaris.~   
21 XXXVII|          Pinčukas. Jis linksta po gyvenimo našta, bet ji nesunki, nes
22 XXXVII|         sparnai, prasideda naujas gyvenimo ratas.~    Bet čia vėl iškyla
23 XXXVII|     dukterį augina, kuri visas jo gyvenimo džiaugsmas ir viltis...
24 XXXVII|         jausdamas, kad visus savo gyvenimo sielvartus ir vargus nugalėjęs.
25 XXXIX |       paskutinę išpažintį iš viso gyvenimo, o paskui jau darykite,
26 XL    |      paskutinė išpažintis iš viso gyvenimo.~    Pradėjo ji nuo pat
27 XL    |           kapų, tai nebūsią jiems gyvenimo. Paskui dar liepė pelenus
28 XLIII |          vaidentis! Visai nebebus gyvenimo.~    Šešelga buvo bebėgąs
29 XLV   |         manęs pražus ir man nebus gyvenimo.~    Ji veržėsi išeiti pro